DARBAS LYG KALĖJIMAS
Dažnai jaučiatės pavargęs ir išsekęs? Kasdienės pareigos darbe ir namuose reikalauja vis daugiau jėgų? Jaučiatės prastai, tačiau stengiatės iš visų jėgų? Tai gali reikšti, kad jus užklupo profesinis perdegimas.
Apie perdegimą darbe (kitaip dar vadinamą perdegimo sindromu, emociniu išsekimu, psichiniu perdegimu, profesiniu streso sindromu, profesiniu perdegimu) plačiau pradėta kalbėti daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Tačiau problemos aktualumas pastaraisiais metais tik dar labiau išaugo. Tai susiję su konkurencija ir nestabilumu darbo rinkoje, didesniais reikalavimais darbuotojams.
Mūsų visuomenės liga
Profesinis perdegimas – tai emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, susidariusi dėl ilgalaikio ir stipraus streso poveikio darbe. Kitaip tariant, tai sindromas, ilgainiui išsekinantis darbuotojo emocinius (energinius) ir asmenybinius resursus. Vaizdžiai tariant, tai – žmogaus dvasios erozija.
Stresas ir perdegimas – ne tas pats. Stresas – daug platesnė sąvoka, apimanti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą pusę, skatinančią mus gyventi aktyviau, siekti tikslų, keistis, rinktis. Stiprias emocijas ir jausmus – džiaugsmą, laimę, pasitenkinimą, taip pat dažnai lydi vidinė įtampa.
Perdegimas kaip neigiamo streso pasekmė tarsi „uždaro“ žmogų ir jis ima jaustis bejėgis, atsidūręs beviltiškoje padėtyje, gniuždomas pareigų. Sumažėja motyvacija dirbti, ankstesni siekiai ir tikslai neteikia pasitenkinimo, nuolat jaučiama prislėgta nuotaika, jėgų trūkumas, nenoras bendrauti, tačiau iš visų jėgų to stengiamasi neparodyti. Perdegimą galima vertinti kaip darbuotojo ir jo atliekamo darbo neatitikimo rezultatą. Todėl ypač svarbu renkantis darbą įvertinti savo kompetenciją – galimybes ir vidinius resursus jam atlikti.
Varginantis bendravimas
Perdegimas būdingesnis žmonėms, kurių darbas susijęs su kasdieniu ir intensyviu bendravimu. Tai gydytojai ir kitas medicinos personalas, pedagogai, aptarnavimo ir prekybos sferos darbuotojai, taip pat organizacijų vadovai, vadybininkai, policininkai, gaisrininkai. Manoma, kad kas antras dirbantis žmogus gali patekti į šiam sindromui susidaryti palankią situaciją. Beje, nuo jo retai kenčia buhalteriai, programuotojai, prie įrengimų dirbantys žmonės, nors jie taip pat patiria stresą darbe. Tai rodo, kad perdegimą darbe lemia ne stresas apskritai, o stresas, kylantis dėl ilgalaikio ir įtempto bendravimo darbe: visi, kas tik kreipiasi į minėtų „rizikos grupės“ profesijų atstovus, tikisi būti įdėmiai išklausyti, suprasti, nori, kad jiems būtų suteikta pageidaujama paslauga ar pagalba. Klientai, pacientai dažnai įsitikinę savo teise gauti greitą, efektyvią ir profesionalią paslaugą ar pagalbą ir savaime suprantamu dalyku laiko, kad bus geranoriškai, kantriai, jautriai aptarnauti.
Apsikeiskime vietomis
Siūlau minutei atsitraukti nuo skaitymo ir atlikti nedidelį eksperimentą. Įsivaizduokite, kad esate prekybos centro klientas arba ligonis poliklinikoje, nelaimės ištiktas žmogus, įsitikinęs, kad jo reikalai ir rūpesčiai yra svarbiausi. Kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi?
Dabar įsijauskite į priešingą vaidmenį: esate gydytojas, mokytojas, policininkas, vadybininkas ar pardavėjas (jei tai ir yra jūsų profesija, tuomet nereikės net įsivaizduoti) ir kiekvieną dieną bendraujate su savo klientais, pacientais, kurių dauguma anaiptol nėra geranoriški, nes mato tik profesijos atstovą, privalantį atlikti savo darbą, o ne žmogų. Ką jaučiate, kokios mintys kyla? Jaučiate, kaip pasikeitė jūsų pozicija? Ar vis dar manote, kad „klientas visada teisus“?
Kai nežinote, ką daryti…
Imkitės aktyviai nugalėti sunkumus. Prisiminkite, kad visų pirma blogai jaučiatės jūs ir todėl jūsų aktyvus dalyvavimas siekiant visavertiškesnio gyvenimo yra būtinas.
Pirmas žingsnis: atpažinkite problemą. Kokius darbus jums sunkiausia atlikti? Kas jums kelia didžiausią įtampą darbe? Kieno darbus dirbate – savo ar kito?
Antras žingsnis: keiskite kryptį. Jūsų vertybių skalėje aukštą vietą užima paslaugumas ir geranoriškumas? Esate linkęs visiems ir visada sakyti „taip“, nes baiminatės, kad galite įžeisti ar atstumti kitą žmogų?
Kai kuriems žmonėms reikia išmokti labiau rūpintis savimi, nes tik sugebantis pasirūpinti savimi galės padėti ir kitam. Kai kuriems žmonėms verta išmokti būti mažiau paslaugiems ir dažniau sakyti „ne“.
Trečias žingsnis: tapkite atsparesni stresui, raskite būdų, kaip atkurti fizines ir psichines jėgas. Fizinei sveikatai pagerinti tiks sveikos gyvensenos taisyklės, o psichinei – relaksacijos metodai.
Testas:
Remdamiesi perdegimo darbe požymiais, nustatykite, ar netapote šio sindromo auka. Pažymėkite, „taip“, jei pritariate teiginiui.
Emociniai požymiai:
- Ėmė trūkti pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis.
- Dažni vienišumo, atskirtumo jausmai.
- Sumažėjo motyvacija dirbti.
- Ėmėte ciniškai ir kritiškai vertinti aplinkinius.
- Retai patiriate pasitenkinimą savimi ir atliktu darbu.
- Dažniau abejojate savo profesine kompetencija.
- Dažnai jaučiatės sutrikę ir nežinote, kaip išbristi iš susidariusios situacijos.
Elgesio požymiai:
- Ėmėte vengti prisiimti atsakomybę.
- Stengiatės apriboti bendravimą, šalinatės kolegų.
- Vilkinate atlikti darbus, atidedate užduotis, tikėdamiesi, kad vėliau juos lengviau įveiksite.
- Vis mažiau laiko praleidžiate su šeima ir draugais.
- Tapo sunkiau valdyti emocijas, todėl nepasitenkinimą dažniau išliejate ant klientų, kolegų ar šeimos narių.
- Jei yra galimybė, vėluojate į darbą arba stengiatės ištrūkti anksčiau.
- Pastebėjote, kad dažniau geriate kavą, valgote šokoladą ar vartojate kitokius stimuliatorius.
Fiziniai požymiai:
- Didžiąja laiko dalį jaučiatės pavargęs ar išsekęs.
- Dažnai sergate.
- Pasireiškia nusilpusio imuniteto simptomų: dažnai čiaudite, sloguojate.
- Tapo dažnesni galvos, nugaros, raumenų skausmai.
- Apetito pokyčiai (neturite apetito arba priešingai – atsirado polinkis persivalgyti).
- Miego sutrikimai (miegas jautrus, sunkiai užmiegate, dažnai nubundate, rytą jaučiatės nepailsėję).
Jei daugiau nei pusė atsakymų teigiami, vertėtų peržiūrėti dienotvarkę, pasidomėti laiko valdymu ir planavimu, rasti būdų, kaip efektyviai paskirstyti darbą ir poilsį, o galbūt net apsvarstyti darbo keitimo galimybę. Jei surinkote 15–20 teigiamų atsakymų, teks pripažinti, kad perdegimo darbe sindromas yra jūsų problema, reikalaujanti skubių sprendimų. Geriau nepalikti visko „savaiminei eigai“, o pasikonsultuoti su psichologu. Jei tokios galimybės neturite, pasitarkite su žmogumi, kuriuo pasitikite ir kurio nuomonę vertinate. Prisiminkite: perdegimo požymiai neatsiranda staiga, per vieną dieną, todėl ir sveikimui reikės laiko, pastangų ir jėgų.
„Natūralioji medicina“, 2009 Birželis Nr.6
Psichologė Aistė Garškaitė