KAIP TEISINGAI PASIRINKTI PROFESIJĄ?
„Kuo nori būti užaugęs?“ – tai dažnas suaugusiųjų klausimas vaikui, vos pradėjusiam lankyti mokyklą. Artėjant mokyklos baigimui šis klausimas vis labiau kelia įtampą tiek moksleiviams, tiek jų tėveliams.
Savaime suprantamas profesijos pasirinkimo reikšmingumas, nes net apie 40 savo gyvenimo metų žmogus susieja su darbine veikla. Darbe tenka praleisti ne tik geriausius sąmoningo ir savarankiško gyvenimo metus, bet ir šviesiausią paros dalį. Manau, kiekvienas norėtų pradėti ir pabaigti darbo savaitę su džiaugsmu ir pasitenkinimu. Tik nedaugeliui pavyksta tai pasiekti, nes darbinė veikla – ne vien būdas užsidirbti pragyvenimui, bet ir asmenybės savirealizacija, bendravimo ir pripažinimo poreikių patenkinimas. Visa tai padeda įprasminti gyvenimą. Kaip pasirinkti profesiją, specialybę ir planuoti savo karjerą, kad pasirinktas darbas taptų veikiau pašaukimu nei prievole?
Pasirinkimai: galimybės ir atsakomybė
Žmogui augant ir tampant vis savarankiškesniam prasideda nuolatinių pasirinkimų virtinė. Vieni iš reikšmingiausių – profesijos ir gyvenimo partnerio pasirinkimai. Mūsų laikų visuomenėje atsiradus daugiau laisvės, tiek profesija, tiek gyvenimo partneris gana lengvai keičiami kitais, tačiau tai visuomet sukelia didelį stresą, kurio padariniai ne visuomet įsisąmoninami.
Profesijos pasirinkimas nėra vienkartinis sprendimas, o ilgas procesas, apimantis karjeros planavimą ir visą darbingą žmogaus gyvenimo laikotarpį. Baigiantis paauglystei, apie 14 – 18 metus, siekiama save pažinti, išskirti asmeninius polinkius ir gebėjimus, sukaupti informacijos apie profesijas. Tačiau neretai tokio amžiaus jaunuoliai labiau domisi tarpusavio santykiais, o ne kažkur ateityje būsiančia būtinybe dirbti. Jauni žmonės geriau nusimano apie studento gyvenimą nei apie darbą, kurį po studijų baigimo teks atlikti diena iš dienos. Dažnai jie turi susidarę labiau idealistinį, nei realistišką būsimo darbo vaizdinį. Asmeninės galimybės taip pat neretai pervertinamos arba nepakankamai įvertinamos, todėl tėvų, autoritetingų artimų žmonių nuomonės, patirtys, o ypač palaikymas ir supratimas yra būtini. Pravertų ir specialistų konsultacija, dėl kurios galima kreiptis į darbo rinkos mokymo tarnybas. Specialistai, pasitelkdami pokalbį ir įvairius psichologinius testus, padės atskleisti jauno žmogaus polinkius, interesus ir gebėjimus, asmenybės ypatumus, nukreips į profesinės veiklos sritis, jam geriausiai tinkančias. Testai nenurodys, kokią profesiją pasirinkti, tačiau suteiks sprendimo paieškoms kryptį. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, rinktis tenka iš daugiau nei 5500 profesijų. Daug naudingos informacijos galima rasti AIKOS – atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos tinklalapyje, kuris suteikia išsamią mokymuisi, studijoms ir asmeninei profesinei karjerai planuoti reikalingą informaciją.
Trys svarbiausi klausimai
Siekiant tikslo, šiuo atveju – bandant išsiaiškinti, kokia profesija tinkamiausia, patariama numatyti veiklos planą. Jums teks ieškoti atsakymo į šiuos esminius tris klausimus:
- Koks aš esu?
- Kuo noriu ir galiu būti?
- Kaip įgyvendinti tai, ką nusprendžiau?
Apžvelkime kiekvieną jų plačiau.
Koks aš esu?
Daugelis profesinio orientavimo specialistų teigia, kad profesijos pasirinkimą, o vėliau – karjeros planavimą verta pradėti nuo savęs pažinimo. Šiame savianalizės procese svarbu atpažinti fiziologines, psichologines ir socialines asmens ypatybes, o tai yra daug sudėtingiau nei gali atrodyti. Juk ir veidrodyje save matome tik iš vienos pusės. Koks žmogus yra kaip asmenybė, atsiskleidžia veikloje ir jam bendraujant bei bendradarbiaujant su kitais žmonėmis. Dar vienas būdas save pažinti – įvairūs psichologinio pobūdžio mokymai ir individualus psichologinis konsultavimas, padedantis įsiklausyti į savo norus ir galimybes ir juos įvertinus suderinti. Tokia savianalizė turi apimti psichologinius aspektus: asmens polinkius, interesus, gebėjimus, vertybes, įsitikinimus, siekius, motyvacines sistemas bei sveikatos būklę.
Pagal Johną Hollandą, panašūs žmonės renkasi panašias profesijas, o pasitenkinimas darbu priklauso nuo suderinamumo tarp asmenybės ir aplinkos. Taigi žmogus jausis gerai toje profesinėje aplinkoje, kuri atitinka jo asmenybės tipą (interesus, sugebėjimus ir polinkius), todėl kiekvienas ieško tokios aplinkos, kurioje gali geriausiai save išreikšti.
Kuo noriu ir galiu būti?
Žinoma, kad jaunų žmonių profesijos pasirinkimą labiausiai veikia pažįstamų asmenų karjeros pavyzdžiai, tėvai ir informacija apie vieną ar kitą mokymosi įstaigą. Daugiausia apie profesijas mokiniai sužino iš draugų, šeimos, giminių bei pažįstamų. Kadangi tokios žinios greitai sensta, be to, atsiranda vis naujų darbo sričių, tikslinga informacijos papildomai ieškoti specializuotuose leidiniuose, internete, lankytis mokymo įstaigų organizuojamose atvirų durų dienose ir mugėse. Tačiau neretai jaunam žmogui susivokti informacijos gausoje nėra lengva, prireikia tėvų ir kitų suaugusių žmonių patarimų. Jei savo norus geriausiai žino pats žmogus, tai jo galimybės tiems norams įgyvendinti geriau matomos kitiems žmonėms.
Tėvams šiuo gyvenimo laikotarpiu, kai jų vaikas renkasi profesiją ir studijų kryptį, tenka didelis iššūkis suteikti tokią pagalbą. Neabejotinas tėvų pagalbos privalumas – dalyvavimas priimant atsakingą sprendimą, kuris turės įtakos tolimesniam gyvenimui. Jaunam žmogui, nors ir demonstruojančiam savo savarankiškumą, labai svarbus artimųjų supratimas ir palaikymas. Tačiau svarbu nenukrypti į kraštutinumus ir neprimesti savo nuomonės arba neatsiriboti: „Tavo gyvenimas – tu ir spręsk.“ Ko gero, vienintelis būdas padėti sūnui ar dukrai – dialogas, kai kalbamasi ir klausomasi vieni kitų.
Tėvai turi didžiulę įtaką dar ir todėl, kad jaunimas finansiškai nuo jų priklauso. Tėvai gali skatinti ir remti vienokį ar kitokį profesijos pasirinkimą ir studijų kryptį. Viena iš didžiausių klaidų – tai tėvų daromas tiesioginis ar netiesioginis spaudimas rinktis vieną ar kitą profesiją. Ypač dažnai taip pasitaiko šeimose, kuriose jau susiformavusios giminės tradicijos, pavyzdžiui, gerai žinomos gydytojų dinastijos bei siekis išlaikyti turimo verslo valdymą šeimos rankose. Neretai spaudimo priežastimi tampa nerealizuotų svajonių perkėlimas vaikams.
Kartais pats jaunas žmogus yra abejingas savo ateičiai ir nenori prisiimti atsakomybės už svarbių sprendimų priėmimą. Tėveliai, kurie ir taip įpratę spręsti už save ir už vaiką, šią atsakomybę gana lengvai perima, tačiau siekiant ugdyti vaikų savarankiškumą to daryti nereikėtų.
Kaip įgyvendinti tai, ką nusprendžiau?
Šis klausimas reikalauja rinkti informaciją, koks išsilavinimas ir profesinis pasirengimas yra reikalingas norint užsiimti pasirinkta veikla, ką daryti, kad vizija taptų tikrovės dalimi, domimasi studijų galimybėmis ir reikalavimais. Tokios informacijos yra nemažai ir ji gerai prieinama. Sunkiau numatyti pasirinktos profesijos perspektyvas darbo rinkoje ir specialistų paklausą ateityje. Todėl tikslinga įgyti platesnio profilio išsilavinimą ir ugdyti asmenybinius sugebėjimus lanksčiai prisitaikyti prie ekonominės situacijos ir darbo rinkos pokyčių. Siaura specializacija vertingesnė tolimesniais karjeros planavimo etapais.
Naudingi patarimai tėveliams:
- Domėkitės. Kuo daugiau skirtingų užsiėmimų, būrelių, veiklos krypčių nuo mažų dienų vaikas išbandys, tuo lengviau bus atrasti tai, kas jį tikrai domina. Tėveliams nereikėtų pykti, jei vaikas lengvai susidomi kokia nors veikla, tačiau greitai ją meta ir pereina prie kitos. Stebėkite, kuriose srityse jis turi didesnių gabumų, kas jam kelia didžiausią susidomėjimą ir švelniai skatinkite labiau tuo domėtis.
- Išklausykite, patarkite, tačiau leiskite galutinį sprendimą priimti pačiam jaunuoliui. Jei manote, kad jūsų vaiko noras rinktis vieną ar kitą profesiją nėra jam tinkamiausias, atvirai neprieštaraukite. Verčiau stenkitės kuo daugiau sužinoti, kas jį taip patraukė, kokius savo lūkesčius jis tikisi realizuoti. Neretai ūmus ir stiprus susidomėjimas susijęs su autoritetingu žmogumi, kuriuo jaunas žmogus žavisi. Svarbu ramiai, nekritikuojant išklausyti, nes atviras priešinimasis gali paskatinti jaunuolį tik dar labiau siekti sau ir jums įrodyti, kad ši profesija yra tikrasis jo pašaukimas.
- Būkite realistai. Su vaiku apsvarstykite alternatyvas, ką reikės daryti, jei nepasiseks įstoti į norimą studijų kryptį. Taip pat aptarkite šeimoje, kas mokės už mokslą, jei nepavyks patekti į valstybės finansuojamą vietą, kokią finansinę paramą galėsite suteikti ir kiek ilgai, kokios studijų paskolos gavimo galimybės.
„Natūralioji medicina“, 2010 Rugsėjis Nr.9
Psichologė Aistė Garškaitė