LAIMINGI GIMSTAME AR TAMPAME?
Laimė – tai ko trokštame sau ir savo artimiesiems, ko linkime ypatingomis progomis: juk net įprastus atsisveikinimo žodelius „Sudie!“, „Iki!“, „Viso gero!“ pakeičiame į „Laimingai!“ Manau, širdies gilumoje kiekvienas stengiamės išvengti kančios ir patirti kuo daugiau malonių išgyvenimų, tačiau retai susimąstome – kas gi man yra laimė, o dar rečiau – sąmoningai stengiamės tapti laimingesni.
Grįžusieji iš kelionių po skurdžiai gyvenančias Azijos ar Afrikos šalis dažnai pasakoja apie ten sutiktų žmonių linksmus ir ramius veidus. Varganai lūšnose gyvenantys, sunkiai vos maistui užsidirbantys vietiniai svečius pasitinka plačia šypsena. Tai ryškus kontrastas mums, lietuviams, kurie pagal įvairias sociologines apklausas nepatenkame tarp laimingiausių pasaulio tautų. Atrodo, kad mes nepatenkinti viskuo – oru, nepriklausomai nuo to, koks jis yra, triukšmingais kaimynais, mokesčiais, darbu, jei jį turime, išnaudotojais darbdaviais arba tinginiais darbuotojais, per mažu atlyginimu. Sąrašą galite tęsti ir tęsti, o būtų dar geriau, jei pastebėję ir save taip nuolat skundžiantis užsirašytumėte, kiek kartų per dieną ir kuo buvote nepatenkintas, pasipiktinote mintyse ar garsiai. Tai puikus būdas pažvelgti į save iš šalies.
Kiek žmonių, tiek ir požiūrių
Mažai kam yra tekę pagauti ar bent pamatyti laimės paukštę, todėl ir svarstymų, kas yra laimė, daug. Vieni mano, kad tai – subjektyvus pilnatvės jausmas, gebėjimas džiaugtis kiekviena diena ar pastovus pasitenkinimas gyvenimu.
Kiti teigia, kad laimingi yra tie žmonės, kurie patiria daugiau malonių išgyvenimų (džiaugsmo, pasitenkinimo) negu nemalonių (pykčio, liūdesio, baimės, nusivylimo).
Pozityviosios psichologijos atstovai siūlo tris aspektus, kuriais galima nusakyti laimę: malonus gyvenimas (teigiamos emocijos ir patiriami malonumai), turiningas gyvenimas (užimtumas ir įsitraukimas į pasitenkinimą teikiančią veiklą) ir prasmingas gyvenimas (asmeninių privalumų panaudojimas padedant kam nors kitam).
Dar kiti laimę apibrėžia formulėmis, pavyzdžiui, laimė = galimybės / norai, tai yra, kuo žmogaus galimybės didesnės, o norai mažesni, tuo jis laimingesnis.
Tačiau žmogiška būtis neišvengiama be kančios ir vidinio nepasitenkinimo. Vaikas susidurdamas su skaudžia tikrove, pradeda suvokti, kad ne viskas įmanoma. Kaskart reikia pasirinkti – didinti savo galimybes ar priderinti norus juos sumažinant. Tokia pasirinkimo laisvė yra ir didelė atsakomybė. Galima apsispręsti nieko nesirinkti, tačiau tai irgi pasirinkimas, neretai atnešantis tik nusivylimo savimi jausmą bei aplinkiniams metamus kaltinimus už asmeninio gyvenimo nesėkmes. Tik sąmoningai pasirinkdamas, žmogus tampa savo gyvenimo kūrėju ir, priklausomai nuo pasaulėžiūros, Dievo ar likimo bendradarbiu.
Būti laimingam – naudinga sveikatai
Tyrimais pagrįsta, kad save laikantys laimingais žmonės geriau vertina ir savo sveikatą, susirgę greičiau sveiksta ir net gyvena ilgiau. Taip pat rečiau būna nutukę, mažiau serga širdies kraujagyslių ligomis, turi stipresnę imuninę sistemą, todėl atsparesni kvėpavimo takų infekcijoms ar gripui. Jie dažniau mankštinasi, sveikiau maitinasi, yra aktyvesni, lengviau įveikia stresą, labiau bendrauja ir yra linkę pagelbėti kitiems.
Ar dažnai žmogus patirs laimę ir jausis laimingas priklauso ne tik nuo asmeninio nusiteikimo, bet ir nuo asmenybės ypatumų bei paveldėjimo. Psichologai yra nustatę, kad laimingesni yra ramaus būdo, išlaikantys pusiausvyrą, noriai bendraujantys, gyvai reaguojantys į aplinką, aktyvūs žmonės, o nelaimingesni – irzlūs, dirglūs, nerimastingi, uždari, nemėgstantys aktyvios veiklos, bendravimo, besigilinantys į savo vidinius, dažniausiai neigiamus, išgyvenimus žmonės. Taip pat vidutinio ar žemesnio intelekto žmonės dažniau jaučiasi laimingesni, nes jų norai gerokai mažesni. Labiau išsilavinę žmonės turi daugiau pretenzijų ir geriau suvokia ne tik asmenines, bet ir visuomenės problemas. Žmogaus laimingumą padidina gera sveikata, santarvė šeimoje ir darnūs tarpasmeniniai santykiai, sėkminga karjera ir pasitenkinimas atliekamu darbu. Taip pat reikšmingas aspektas –gyvenimo kontrolė, kai žmogus adekvačiai, nei per daug, nei per mažai, prisiima atsakomybę už savo gyvenimą.
Mūsų laimei taip pat svarbi iš tėvų ir protėvių gauta genų kombinacija. Nuo paveldėjimo priklauso, ar žmogus turės „laimės atsargų“, kurias galės panaudoti sunkiu metu – didesnį polinkį bendrauti, aktyvumą, emocinę pusiausvyrą, optimizmą. Didžiosios Britanijos ir Australijos psichologai (S. Lyubomirsky, D. Schkade, K. M. Sheldon) atliko tyrimą, kuriame vertino laimingumą atskirai augusių identiškų dvynių (monozigotiniai dvyniai gimsta, kai iš vienos apvaisintos kiaušialąstės susiformuoja viena zigota, iš kurios susidaro du embrionai). Jų nuomone, apytikriai 50 procentų mūsų laimingumo lemia genai, 10 proc. – socialinis ir ekonominis statusas, šeiminė padėtis, sveikatos būklė. Likę 40 proc. nulemia įvairių faktorių kombinacija ir veiksmai, kuriuos žmonės sąmoningai daro norėdami tapti laimingesni.
Laimės ir laimingumo tema yra viena iš aktualiausių ir labiausiai viliojančių žmogaus gyvenime. Esant paklausai, iškart atsiranda ir pasiūla, todėl pasidomėję rasite begalę knygų, konsultantų ir mokytojų paslaugų, žadančių geresnį gyvenimą. Tačiau neretai esame linkę „pamiršti“, kad be didelio noro ir dar didesnių nuolatinių pastangų nieko nepasieksime. Garsus Harvardo universiteto psichologijos profesorius D. T. Gilbertas yra pasakęs: „Jei kas nors jums siūlo 100 procentų nuolat veikiančią laimės piliulę, bėkite kiek galėdami greičiau į priešingą pusę. Laimė yra vieta, skirta viešnagei, o ne gyvenimui.“ Apibendrindama daugelio mokslininkų, mąstytojų, dvasinių vadovų patirtį galiu duoti keletą patarimų, kad laimė taptų dažnesne viešnia jūsų gyvenime. Tačiau tik nuo jūsų norų ir nuolatinių pastangų priklausys, ar jūs patirsite laimę.
Receptai laimingesniam gyvenimui
- Veskite dėkingumo ir laimės dienoraštį. Tai užtruks tik keletą minučių, o poveikis išliks net keletą mėnesių. Kas vakarą užrašykite tris teigiamus dalykus, nutikusius tą dieną, ir savo pamąstymus, kodėl jie įvyko. Kaupkite gerąją patirtį atsakydami į klausimus: kas šiandien buvo gero? Kas buvo geriau, nei tikėjausi? Už ką šiandien esu dėkingas Dievui, likimui, gamtai, kitiems žmonėms, sau? Ar pakankamai šiandien pasirūpinau savimi? Savo kūnu, siela, dvasia?
- Mokykitės būti „čia ir dabar“ ir mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Kai turite kiek laisvo laiko, atlikite trumputes meditacijas: ramiai atsisėskite, nuraminkite kvėpavimą, keletą kartų lygiai, ramiai įkvėpdami ir iškvėpdami, atpalaiduokite kūno raumenis, atsitraukite nuo savo emocijų ir minčių. Galite pasirinkti ir stebėti kokį nors objektą – gėlės žiedą, plaukiančius debesis ar savo ranką taip, tarsi tai matytumėte pirmą kartą gyvenime. Sugebėjimas džiaugtis ir patirti atradimo nuostabą yra labai svarbūs vidiniam pasitenkinimui ir laimei.
- Nelyginkite savo pasiekimų su kitų, o lygiuokitės į save. To mokykite ir vaikus, vertindami jų pasiekimus pagal turimus gabumus, įdėtas pastangas ir daromą pažangą, o ne kreipdami dėmesį į sąlygines ar įsivaizduojamas „normas“.
- Darykite tai, ką daro laimingi žmonės: labiau domėkitės kitais, rūpinkitės, kad suteiktumėte jiems daugiau džiaugsmo, tačiau tai darykite dėl savęs, nes jums yra „gera daryti gera“ ir neverskite kito žmogaus jaustis dėkingo. Laimė, meilė, dėkingumas nesugyvena kartu su prievarta. Branginkite savo šeimą, draugus, kolegas ir kiekvieną žmogų, su kuriuo susitinkate, nes geranoriškumas ir laimė persiduoda ir sklinda iš žmogaus žmogui. Nustatyta, kad savanoriška veikla užsiimantys, padedantys patekusiems į bėdą ar stokojantiems tuo, kuo gali, išgyvena didesnį gyvenimo prasmingumą ir yra laimingesni.
- Mankštinkitės. Lengva fizinė veikla padeda išsiskirti endorfinui – medžiagai, kuri gerina nuotaiką ir savijautą, stiprina pasitikėjimą savo jėgomis. Žinoma, kad gydant lengvą depresiją tikslinga fizinė veikla, ypač atliekama grupės žmonių, gali būti tokia pat efektyvi kaip ir antidepresantai.
- Ugdykite pozityvų mąstymą. Užuot ieškoję problemų, trūkumų, kliūčių, stenkitės ieškoti galimybių, palankių progų ir sėkmės. Laimingi žmonės yra tokie ne todėl, kad jiems labiau sekasi, bet jie yra didesni optimistai ir aktyviai kuria savo gyvenimą. Laimingi ir gyvenimu patenkinti žmonės geriau sugeba pasirinkti gyvenimo prioritetus ir ilgalaikius tikslus, todėl pasiekia daugiau. Nustatyta, kad žmonės, jaunystėje save laikę laimingais, sulaukę brandaus amžiaus paprastai turi didesnes pajamas nei tie, kurie save laikė nelaimingais. Taigi laimė yra ne sėkmės rezultatas, o priežastis.
- Mėgstamas darbas ir pasiekimai profesinėje srityje labai svarbūs žmogaus gyvenimo pilnatvei. Ypač jei darbinėje veikloje galite pritaikyti savo stipriąsias charakterio savybes.
- Laimingiems žmonėms taip pat kartais nesiseka, aplanko prasta nuotaika, ištinka gyvenimo krizės. Užuot nusiminę ir apgailestavę dėl nesėkmių ar neišsipildžiusių svajonių prisiminkite neeilinės asmenybės – britų rašytojo, filosofo, matematiko, istoriko, Nobelio literatūros premijos laimėtojo Bertrando A. W. Russello, mintį: „Jausmas, kad jums vis tik kažko trūksta – tai neišvengiama laimės sudedamoji dalis.“
„Natūralioji medicina“, 2011 Vasaris Nr.2
Psichologė Aistė Garškaitė