„Nei sveikas, nei sergantis“

NEI SVEIKAS, NEI SERGANTIS

Nei sveikas, nei sergantis, – taip neretai atsiliepiama apie žmones, kurie nuolat skundžiasi kokias nors negalavimais ir laiko save rimtais ar net nepagydomais ligoniais. Jie nepailsdami lankosi pas įvairių sričių gydytojus, ieško vis geresnių specialistų, naujausių diagnostikos ir gydymo būdų. Kaip padėti sau, jei kankina ši problema?

 

Tokie žmonės atkakliai reikalauja vis naujų medicininių tyrimų, nors pakartotiniai rezultatai jokių didesnių pakitimų nerodo. Gydytojai, neretai vos tramdydami susierzinimą, šiems pacientams aiškina, kad jokių didesnių pakitimų organizme nėra ir jokia somatinė (su kūno sveikata susijusi) liga nediagnozuota. Šių žmonių rūpestis savo sveikata perdėtas, todėl nustatyti kokią nors ligą pagal tokių pacientų skundus neįmanoma. Po įvairių sričių specialistų apžiūrų šie žmonės neretai būna siunčiami pas psichiatrus, dėl ko jie dažnai supyksta ir… kreipiasi į kitą, geresnį specialistą. Šiems žmonėms labai sunku pasitikėti gydytojais, jie nuolat linkę abejoti specialistų žiniomis ir sugebėjimais, todėl patys aktyviai ieško įvairios medicininės informacijos. Jie – didžiausi mėgėjai klausytis pasakojimų apie kitų persirgtas ligas ir įvairius negalavimus, jie didžiausia televizijos laidų apie sveikatą auditorijos dalis, jie pirmi sužino įvairias sveikatinimo naujoves. 

 

Somatoforminiai sutrikimai – kas tai?

Nors šie pacientai ir nelinkę savo negalavimų sieti su psichinėmis problemomis, specialistai tai vadina somatoforminiais sutrikimais. Šis terminas pradėtas vartoti palyginti neseniai, nes anksčiau šie susirgimai buvo vadinami „psichosomatiniais“, pabrėžiant, kad psichologiniai veiksniai skatina „kūno“ ligos atsiradimą. Šie sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai. 

• Pacientus gali varginti daugybė negalavimų. Dažniausiai skundžiamasi pykinimu, vidurių pūtimu, silpnumu, pasunkėjusiu rijimu ar gumulo gerklėje jausmu, rankų, kojų sąnarių ir  krūtinės skausmais, padažnėjusiu širdies plakimu, kvėpavimo sutrikimu, dusuliu, galvos svaigimu, moterims – mėnesinių sutrikimu. Kartu neretai būna padidėjusi vidinė įtampa, nerimastingumas, depresiškumas.
• Daliniu ar visišku kurios nors kūno dalies jutimo praradimu, pusiausvyros netekimu ar net „paralyžiumi“, aklumu, kurtumu, nors jokios organizmo sistemos nėra pažeistos;
• Nepagrįstu susirūpinimu savo sveikata ir nerealiais įsitikinimais, kad nemalonūs pojūčiai yra sunkios (pavyzdžiui, vėžio) ligos priežastis. Slogos ar gripo šie pacientai nesusigalvoja, nes jų taikinyje – tik progresuojančios mirtinos ligos. Tai vadinamojo hipochodrinio sutrikimo išraiška. Apie tokius pacientus neretai sakoma, kad jie nelaimingi ir kai serga, ir kai yra sveiki. Statistikos duomenimis, 4–7 procentų pasaulio gyventojų, nepriklausomai nuo lyties, anksčiau ar vėliau, kartais patys to nežinodami, patiria nuogąstavimus dėl savo sveikatos ar galimos sunkios ligos.
• Vienos ar kelių kūno vietų skausmais, kurie prasideda ir paūmėja dėl kokių nors psichologinių veiksnių.

 

Tikros ir išgalvotos ligos

Somatoforminių sutrikimų atsiradimo priežastys kol kas nėra galutinai aiškios. Specialistų teigimu, įtakos jiems išsivystyti gali turėti įvairūs veiksniai: atsparumo stresui sumažėjimas, šeimos elgsenos modelio perėmimas iš tėvų, sunkios gyvenimo patirtys jauname amžiuje, vidaus organų jautrumas, net laikysena.

Šių žmonių tarpasmeniniai santykiai netvirti, komplikuoti, todėl bendravimas su gydytoju jiems savotiška savęs įtvirtinimo ir emocinio bendravimo forma. Liga tik praneša žmogui, kad jis kažkuo nepatenkintas, jam sunku, kad nenori priimti visų savo jausmų, o dažniausiai nerimo, kuris gyvenime neišvengiamas. Kadangi minėtus susirgimus galima laikyti psichologinių problemų „kūniška“ išraiška, jie gydomi psichikos sveikatos specialistų: psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų.

Kai kurie specialistai teigia, kad tokie asmenys ne tik klaidingai vertina savo pojūčius, bet ir yra jautresni skausmui. Dažniausi negalavimai, dėl kurių žmonės kreipiasi, yra susiję su kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemomis. Pagrindiniai organai yra išsidėstę nugaros, krūtinės, pilvo srityse, tai yra susitelkę vienoje vietoje, ties vadinamuoju saulės rezginiu – nerviniu vidaus organų centru. Manoma, kad tokiam saulės rezginio jautrumui įtakos gali turėti stuburo iškrypimas arba netaisyklinga laikysena.

Neabejotinai daug lemia patirtos stresinės situacijos. Pastebėta, kad neretai hipochondrija, kuri taip pat priskiriama somatoforminiams sutrikimams, ima kamuoti žmones, kurių artimieji mirę, kuriems dažnai tenka girdėti apie sunkias ligas arba kurie specialiai jomis domisi. Pajuokavimas, kad studentai medikai „perserga“ tomis ligomis, apie kurias mokosi, nėra visai iš piršto laužtas. Atlikti tyrimai parodė, kad po viešo kokios nors ligos aptarimo staiga padaugėja manančių, kad serga šia liga.

Taip pat įtakos turi kitų šeimos narių elgsena. Pavyzdžiui, vaikai dažniau serga „neaiškiomis“ ligomis, jei jų tėvai patys turi tokį polinkį. Negalavimas dažnai nesąmoningai tampa priemone, padedančia sulaukti dėmesio, palaikymo, meilės, tačiau ilgainiui taip pradedama manipuliuoti kitais žmonėmis. 

 

Pagalbos sau būdai

• Supraskite, kad „idealios“ sveikatos nebūna: visi žmonės nuolat jaučia kokius nors nemalonius pojūčius kūne, tačiau ne visi į juos kreipia daug dėmesio. Priminkite sau, kad visiems pasitaiko sunegaluoti, tačiau ne kiekvienas nemalonus pojūtis yra rimtos ligos simptomas. 
• Švietimas apie žalą sveikatai reikalingas, tačiau per daug informacijos, kuri kartais būna netiksli ar klaidinga, gali labai sustiprinti nerimą. Turinčiam polinkį į hipochondriją žmogui reikėtų griežtai riboti bet kokią nebūtiną medicininę informaciją, nes girdėdami, matydami, skaitydami, jie savyje randa daugelį ligų. Tačiau tai labai sunku padaryti, nes viskas, kas susiję su ligomis, taip pat su sveikatos išsaugojimu, juos nepaaiškinamai vilioja. 
• Svarbu, kad žmogus kuo daugiau bendrautų su kitais žmonėmis ir taip nukreiptų dėmesį nuo savęs ir savo išgyvenimų. Tačiau reikėtų vengti kalbėti apie sveikatos problemas. Matyt, ne veltui Japonijoje nemandagiu laikomas tas pašnekovas, kuris dažnai kalba apie pinigus ir ligas. Jei pokalbis vis dažniau krypsta į pasidalinimą ligų istorijomis ir įvairiausiais gydymo būdais, pasirūpinkite savimi ir paprasčiausiai pakeiskite temą.
• Apie savo sveikatos problemas kalbėkite tik su artimiausiais žmonėmis ir gydytojais. Įsisąmoninkite, kad jūsų nepasitikėjimas medicinos specialistais gali būti nulemtas jūsų asmenybės ypatybių bei tam tikro sutrikimo. Jei abejojate gydytojų sugebėjimais diagnozuoti ir gydyti ligas, didėja tikimybė visą gyvenimą sirgti ir „ieškoti ligos“.
• Nepervarkite, skirkite pakankamai laiko miegui ir poilsiui, nes nuovargis ardo ne tik fizinę, bet ir psichinę organizmo pusiausvyrą.
• Laikykitės gerai žinomų sveikos gyvensenos rekomendacijų, gyvenkite aktyvų gyvenimą. Nepalikite nei laiko, nei noro galvoti apie ligas.
• Jei jums tenka bendrauti su pernelyg savo sveikata susirūpinusiu žmogumi, neverta stengtis bet kokia kaina tokio žmogaus įtikinėti, kad jis pakankami sveikas ir jokia rimta liga neserga. Daug veiksmingiau dėmesingai jį išklausyti, parodyti, kad suprantate jo išgyvenimus… Nereikia nei patarinėti, nei įtikinėti – tiesiog nusiskundimams neteikite didelės svarbos ir bendraukite kaip su bet kuriuo kitu žmogumi.

 

Testas: Ar jūsų polinkis rūpintis sveikata nėra liguistas?

 

	TAIP	NE
Ar jūs dažnai nerimaujate dėl savo sveikatos būklės?
Jus vargina įvairūs skausmai?
Ar dažnai jaučiatės pavargęs, neturintis jėgų?
Kartais manote, kad kiti žmonės įtaria jus apsimetinėjant ligoniu?
Manote, kad sergate kokia nors rimta liga?
Skaitydami ar klausydami apie ligas baiminatės jomis susirgti?
Jus nuolat vargina kokie nors negalavimai?
Manote, kad jūsų organizme vyksta „negeri dalykai“?
Girdėdami kitų žmonių ligos istorijas labai įsijaučiate ir patys pasijuntate blogai?
Manote, kad esate jautresnis nei daugelis žmonių?
Ar nepasitikite gydytojų žiniomis ir sugebėjimais?
Ar skaitote daug medicininės literatūros, nors tai nėra susiję su jūsų profesija?
Ar jūsų sveikata tokia pat gera kaip ir daugelio jūsų pažįstamų žmonių?
Dažnai jaučiate silpnumą visame kūne?
Jūs netikite gydytojais, kurie sako, kad esate pakankamai sveikas?
Kas kelios dienos, o kartais ir dažniau jus vargina kokie nors kūno negalavimai?
Dėl sveikatos būklės kreipėtės pagalbos į įvairių specializacijų gydytojus?
Jūsų negalavimai prasidėjo dar jaunystėje (iki 30 metų)?

 

Kuo daugiau atsakymų „taip“, tuo didesnis polinkis psichologinius sunkumus pakeisti „kūno ligomis“.

Iki 10 teigiamų atsakymų rodo šiuo metu vyraujantį didesnį susirūpinimą sveikatą, tačiau jautresniems, baimingesniems žmonėms būdinga kartais labiau nerimauti dėl galimų ligų.

Jeigu į daugiau nei 14 klausimų atsakėte „taip“, galbūt vertėtų apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.

„Natūralioji medicina“, 2010 Balandis Nr.4

Psichologė Aistė Garškaitė