NUOSEKLŪS SPRENDIMAI: KAD LIKIMAS JUMS BŪTŲ PALANKUS
Kiekviena diena susideda iš daugybės įvairių pasirinkimų. Renkantis tenka išskirti vieną ar kitą žmogų, užsiėmimą ar daiktą kaip geresnį, labiau svarbų, o kitų galimybių atsisakyti. Pasaulis siūlo mums daugybę galimybių, iš kurių nuolat turime rinktis, kartais sunkiai, abejodami, kas būtų geriausia ne tik mums, bet ir kitiems žmonėms.
Kaip jūs priimate svarbius ir kasdienius sprendimus savo gyvenime? Sąmoningai skiriate laiko galimai geriausiam sprendimui rasti ar pasikliaujate nuojauta? Stengiatės kuo greičiau atsikratyti slegiančio situacijos neapibrėžtumo ir rasti atsakymą į iškilusį klausimą? Elgiatės kaip esate įpratęs ar ieškote naujo sprendimo būdo? Labiau pasikliaujate savimi ir drąsiai prisiimate atsakomybę ar ieškote kitų žmonių pagalbos ir palaikymo?
Prieš pradėdami ieškoti atsakymų į šiuos klausimus trumpam nusikelkite mintimis į savo namų virtuvę ir įsivaizduokite, kad laukiate atvykstant vakarienei svarbių svečių. Kokius patiekalus gaminsite? Galbūt savo „firminį“ kepsnį, kurį išmokote iš mamos, ir „klasikinį“ obuolių pyragą? O gal pabandysite nustebinti save ir artimuosius ir išbandysite kažką naujo? Ruošiantis svarbiai vakarienei, ko gero, nė viena šeimininkė ar šeimininkas nenorės papulti į komedijose mėgstamas situacijas, kai kulinarinių eksperimentų kulminacija tampa degėsių kvapai ir įtartina masė lėkštėse. Nežinau, kaip jūs, bet aš improvizacijas pasilieku ramiems savaitgaliams ir visų pirma išbandau su šeimos nariais. Dauguma žmonių gamindami valgį elgiasi lygiai taip pat, vadovaujasi savo pačių patikrintais receptais, pasikliauja maisto gaminimo knygomis, o eksperimentuoja tik atsižvelgdami į savo patirtį ir sugebėjimus. Tačiau gyvenime daugelis nėra tokie nuoseklūs kaip šeimininkaudami virtuvėje.
Sprendimų priėmimas – žingsnis po žingsnio
Būtų gerai, jei prieš skaitydami toliau prisimintumėte kokį nors gyvenimišką uždavinį, klausimą, į kurį ieškote atsakymo, ar šiuo metu jums aktualią problemą. Sugebėjimas kuo tiksliau apsibrėžti problemą ir yra pirmas žingsnis jos išsprendimo link. Tikslus įvardinimas padeda prisiimti atsakomybę už rūpimą problemą, ji tampa tarsi jūsų nuosavybe. Ko gero, nustebote, kaipgi galima priimti tai, ko norėtumėte atsikratyti? Panašūs klausimai kyla psichologų klientams. Pavyzdžiui, pavyduolis ar lengvai supykstantis žmogus veikiau skųsis, kad kiti jį provokuoja, kiti yra irzlūs ir negeranoriški, nei tiesiai pripažins, kad visos emocijos ar jausmai yra jo vidinio pasaulio dalis. Jei jau supratote, kad problema yra asmeniškai jūsų, tai ir sprendimas priklauso jums ir nuo jūsų.
Antras žingsnis – nuspręsti, ką norite pasiekti. Tikslas – tai varomoji jėga, vedanti į sėkmę. Ne veltui žmogus, nesugebantis išsikelti ir siekti jam svarbių tikslų, lyginamas su laivu be kapitono, nežinančiu, kur plaukia, keičiančiu kursą su vėjo krypties pasikeitimu. Čia verta prisiminti seną jūreivių posakį, kad plauki ne taip, kaip vėjas pučia, o kaip iškeli burę.
Trečias žingsnis – kuo geriau pažinkite savo problemą ar rūpimą klausimą. Skirkite tam pakankamai laiko. Svarbu nesistengti per greitai ir per lengvai rasti geriausią sprendimą, tačiau ir nevilkinti per ilgai, nes delsiant mažėja motyvacija bet kokiai veiklai. Problemų sprendimas kaip mielinė tešla: turi pakankamai iškilti, tačiau neperrūgti. Per tą laiką, kol tešla kyla, ruošiamas bandelių įdaras. Mūsų atveju tai reiškia pastangas rasti kuo daugiau galimų sprendimo alternatyvų. Manau, nesunkiai išvardintumėte bent 10 variantų, kuo galima įdaryti bandeles, todėl turėtumėte rasti ne mažiau galimų problemos sprendimų. Nesvarbu, kad nemėgstate lašinukų arba morkų su saulėgrąžomis įdaro, bet vien žinojimas, kad galima daryti ir taip, praplečia pasirinkimo galimybes. Paėmę popieriaus lapą surašykite visas sprendimo alternatyvas, kokios tik šaus į galvą. Pabandykite kūrybiškai ir visiškai naujai pažvelgti į susiklosčiusią situaciją ar rūpimą klausimą. Pagalvokite arba net pasiklauskite, ką jūsų situacijoje darytų žmogus, kurį laikote autoritetu. Šį sąrašą kurį laiką turėkite su savimi ir nuolat papildykite.
Ketvirtas žingsnis – alternatyvų įvertinimas. Paimkite jau anksčiau sudarytą alternatyvų sąrašą ir prie kiekvieno galimo sprendimo varianto surašykite jo privalumus ir trūkumus. Įvertinkite, kokias pasekmes kiekvienas pasirinkimas gali turėti jums ir kitiems žmonėms. Ko teks atsisakyti? Kokius jausmus jums sukelia viena ar kitą alternatyva?
Psichologams gerai žinoma, kad žmonės linkę priimti sprendimus dar jų neįsisąmoninę, remdamiesi ankstesne patirtimi, tradicija, jų aplinkoje įprastomis moralinėmis normomis. Žmogus, turintis tvirtą poziciją kokiu nors klausimu, visuomet bus linkęs sumenkinti tuos argumentus, kuri jo laikysenai prieštarauja, ir ieškos patvirtinančių. Tai neparanku situacijose, kurios reikalauja naujo požiūrio ar efektyvesnio sprendimo būdo. Išvengti šios klaidos galima kiekvienam argumentui bandant sugalvoti kontraargumentą, arba paprašant kito žmogaus pabūti „velnio advokatu“
Penktas žingsnis – geriausio sprendimo pasirinkimas. Tarsi ir nereikėtų priminti, kad nesame tobuli ir gyvenimas nėra pagal mums gerai žinomus dėsnius veikiantis žaisliukas. Kiekvienas priimtas sprendimas ir atliekamas veiksmas gali turėti sunkiai numatomas ir nuo mūsų nepriklausomas pasekmes. Todėl norint gyventi, tenka rinktis, o renkantis – pakelti vidinę įtampą, neapibrėžtumą, rizikuoti ir prisiimti atsakomybę už savo poelgius. Žinoma, visuomet lieka galimybė nesirinkti ir būti kuo labiau priklausomu nuo kitų žmonių ir susiklosčiusių aplinkybių, tačiau tokia pozicija irgi yra pasirinkimas. Anot Theodore‘o Roosevelto: „Bet kuriuo sprendimo priėmimo etapu geriausias žingsnis, kurį galite žengti, – priimti teisingą sprendimą, kitas geras žingsnis – priimti neteisingą sprendimą, o blogiausias žingsnis – nieko nedaryti.“
Sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo būdas taip pat priklauso nuo asmens ypatumų. Žmonės, kuriems būdingas negatyvus mąstymas, renkasi iš mažiausios blogybės, todėl bet koks apsisprendimas užtrunka ilgai ir yra varginantis. Pozityviai mąstantys žmonės renkasi sprendimą, geriausią iš geriausių, todėl jiems tai teikia susidomėjimo ir džiaugsmo. Emocionalūs žmonės vadovaujasi savo nuojauta, emocijomis ir impulsais, todėl jų sprendimai neretai skuboti, neišbaigti. Racionalūs žmonės geriau sugeba įvertinti riziką, apskaičiuoti, įvertinti, jų sprendimai logiški ir nuosekliai vedantys tikslo link. Taigi jei sprendimą priėmėte gerai viską apgalvojęs, atsižvelgdamas į save ir savo vertybes, kitus žmones ir visą aplinką, nedvejokite ir nesižvalgykite atgal. Atėjo laikas kitam žingsneliui.
Šeštas žingsnis – sudarykite veiksmų planą; suskirstykite jį į smulkesnius uždavinius; numatykite laikotarpį kiekvienam uždaviniui ir nedelsdami imkitės įgyvendinti. Šiame etape žmogui, ko gero, svarbiausios savybės yra atkaklumas – siekiant užsibrėžto tikslo, ir lankstumas, kad tikslai neužgožtų gyvenimo. Sėkmės!
„Natūralioji medicina“, 2011 Kovas Nr.3
Psichologė Aistė Garškaitė