POILSIO IR SVAJONIŲ LAIKAS
Vasara – geidžiamas atostogų laikas. Kaip pasiruošti atostogoms, tinkamai jas praleisti ir naujomis jėgomis bei gera nuotaika grįžti į darbą?
Atostogauti reikėtų ne mažiau kaip du kartus per metus bent po vieną savaitę. Jei vykstate į šalį, esančią kitoje klimato zonoje ir laiko juostoje, poilsiui reikėtų skirti ne mažiau kaip dvi savaites, kad organizmas spėtų prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Taip pat nereikėtų atostogauti ilgiau nei tris savaites, nes tuomet būna sunku grįžti prie įprasto darbo dienos režimo.
Pasiruoškime atostogoms
Ruošdamiesi atostogauti įsiklausykite į save, kokių atostogų norite: triukšmingo laisvalaikio su draugais, ramaus poilsio kaimo sodyboje, norite leistis į žygį po kalnus ar tingiai pasilepinti paplūdimyje, o galbūt ketinate pasirūpinti savo sveikata jaukioje sanatorijoje. Visų pirma leiskite sau svajoti – tai pirmas žingsnis norų išsipildymo link. Kaip yra sakęs lenkų rašytojas Stanislavas Ježis Lecas: „Ir iš svajonės galima išvirti uogienę – reikia pridėti tik uogų ir cukraus.“
Svarbu atskirti, kur yra jūsų pačių norai, o kur – šeimos narių ar draugų. Jei kompromisai būtini, iš anksto numatykite, kad bent keletą dienų galėtumėte praleisti taip, kaip jums norisi. Neignoruokite savo norų ir poreikių, nes tai geros savijautos ir sveikatos garantas.
Laikas poilsiui
Užduotis jums: skiskite keletą minučių sau. Atsisėskite patogiai. Keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Prisiminkite pačias geriausias atostogas. Grįžkite mintimis atgal, pabandykite įsijausti į to meto išgyvenimus. Kokių atostogų norite šiemet? Pagalvokite, su kuo jums siejasi tikros atostogos ir geras poilsis“?
Atostogos – tai poilsis, o ne laikas, skirtas neužbaigtiems darbams atlikti. Jei planuojate daryti namuose remontą, nesitikėkite, kad po atostogų jausitės pilni jėgų vėl kibti į darbus. Stengdamiesi ir nesugebėdami per atostogas atlikti tuos darbus, kurių nepajėgėte padaryti per metus, galite jausti nepasitenkinimą, nevisavertiškumą ir kaltę. Svarbu išsikelti realius tikslus ir taip planuoti laiką, kad per metus sugebėtumėte užsiimti viskuo, kas jums svarbu, pradedant automobilio remontu, baigiant kvalifikacijos kėlimo kursais.
Klysta tie, kurie iš anksto stengiasi suplanuoti vos ne kiekvieną atostogų dieną, tikėdamiesi, kad taip geriau pailsės. Toks detalus ir griežtas planas vargina ne mažiau nei profesinė rutina. Todėl tikrai neverta susidaryti konkretaus atostogų plano, užteks, jei turėsite viziją kaip, kur ir su kuo norite leisti laiką. Būkite spontaniški ir leiskite gyvenimui tekėti savaime. Stenkitės daryti tai, ko norite. Jei jaučiate, kad reikia, turite padaryti kažką, ko nelabai norite imtis, paklauskite savęs: „Ar tai tikrai būtina padaryti per atostogas?“
Pažįstu nemažai žmonių, kurie atostogas nori skirti gyvenimo būdo keitimui. Dažnai tenka girdėti pasiryžimus: nuo pirmos atostogų dienos pradėsiu sveikiau maitintis, daugiau sportuoti, mesiu rūkyti. Tikrai, pakeitus aplinką lengviau keisti ir nusistovėjusius įpročius. Tačiau tokie pasikeitimai retai būna ilgalaikiai, – grįžus į įprastą rutiną, sugrįžta ir ankstesni įpročiai. Jei vis dėlto tvirtai apsisprendėte pokyčiams, numatykite, kaip bent du tris mėnesius išlaikysite naują elgesio būdą.
Jei dirbate vasarą…
Vasarą dažnai nesinori dirbti, nors ir suprantame, kad darbas negali nutrūkti vien todėl, kad lauke šilta ir saulėta. O dar aplinkiniai, draugai, kolegos dalinasi savo atostogų įspūdžiais, kai jūs negalite sulaukti savųjų arba jau esate išnaudoję.
Pabandykite sukurti savo darbo vietoje vasarišką atostogų nuotaiką. Čia viskas priklauso nuo jūsų vaizduotės. Pavyzdžiui, ant darbo stalo pasimerkite gyvų lauko gėlių, pasistatykite nuotrauką su jus žavinčiu vaizdu, klausykitės smagios muzikos, atverkite langą ir pasidžiaukite vasaros žaluma, parašykite atviruką jums brangiam žmogui, o svarbiausia – pasistenkite džiaugtis ir mėgautis tuo, ką turite.
Svarbiausia taisyklė: nedalinkite savo gyvenimo į „atostogų“ ir „darbo“ laiką. Pasistenkite, kad kiekviena diena taptų mažute švente, kurioje derėtų darbas ir poilsis.
Grįžtame į darbą
Medikai ir psichologai juokauja, kad labiausiai atostogų reikia ką tik grįžusiems iš jų. Žinoma, kad apie 35 procentus darbuotojų, pirmas dienas grįžę į darbą, išgyvena didesnę vidinę įtampą, jaučia dirglumą, greičiau pavargsta, skundžiasi galvos skausmai, įvairiais nežymiais negalavimais, nemiga. Tai paprastai savaime praeina per keletą dienų. Kodėl taip sunku grįžti į darbą?
Pirma priežastis – dienos ritmo pasikeitimas. Atostogaudami gyvename kitokiu tempu, daugiau darome tai, ką norisi, o ne ką reikia. Atsipalaiduojame, nurimstame ir gyvename savo nuožiūra. Grįžę į darbą dažniausiai vėl turime keltis numatytu laiku, gaišti laiką automobilių kamščiuose ar grumdytis sausakimšame visuomeniniame transporte, atlikti anaiptol ne visada malonias pareigas. Jei ilsėjotės kitoje klimato zonoje ir laiko juostoje esančioje šalyje, patiriamas ne tik psichologinis stresas, nulemtas kultūrinio šoko ar naujų įspūdžių, bet ir fiziologinis stresas.
Antra priežastis – pačios atostogos. Ko gero, esate girdėję posakį: „Labai gerai pailsėjau, tik labai pavargau.“ Paradoksas: kuo geriau žmogus praleido atostogas, tuo sunkiau grįžti į darbą. Kaip ir po nuostabių švenčių – Kalėdų, vestuvių, jubiliejų, kartais apima nuovargis, sunkiai suprantamas liūdesys, nusivylimas ir vėl reikia laiko prisitaikyti prie kasdienybės.
Trečia priežastis – jūsų darbas. Idealiu atveju požiūris į darbą turėtų būti kaip su mylimu žmogumi – kuo ilgiau nesimatėte, tuo stipriau pasiilgote. Manau, nesuklysiu sakydama, kad dažnai būna priešingai. Darbas atrodo nuobodus, monotoniškas, neatitinkantis jūsų charakterio ar galimybių. Nepasitenkinimas, kuris kaupėsi ilgą laiką, ypač stipriai jaučiamas po atostogų. Tokiu atveju verta gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“ (paimkite popieriaus lapą, padalinkite perpus ir viename stulpelyje surašykite visus jūsų darbo privalumus, kitame – trūkumus), permąstyti savo norus, realias galimybes ir išdrįsti žengti tokio gyvenimo, kokio norite, link.
„Natūralioji medicina“, 2009 Liepa Nr.7
Psichologė Aistė Garškaitė