PRARADUS DARBĄ – NEPRARASTI VILTIES
Kalbantieji apie darbo praradimą, didžiausią dėmesys skiria finansinei šios problemos pusei, tačiau psichologiniai sunkumai ne mažiau svarbūs. Svarbu nepervertinti įvykio svarbos ir prisiminti kitas gyvenimo vertybes: sveikatą, šeimą, vaikus.
Nedarbo gniaužtuose
Psichologė L.Pelcman išskiria 4 fazes, kurias pereina žmonės, netekę darbo.
1 fazė – neapibrėžtumo ir šoko būsena
Tai stiprių emocijų, sunkių išgyvenimų, pasimetimo, baimių etapas. Kai kurie žmonės, netekę darbo, kurį laiką nenori tuo patikėti ir teigia, kad jiems viskas gerai, nieko blogo neįvyko, kuria optimistinius, tačiau nerealius ateities planus. Ypač sunku žmonėms, kurie darbo neteko staiga (netikėtas darbo vietų mažinimas, konfliktas su vadovais ir pan.). Pasimetimas, neapibrėžtumas, netikrumas dėl ateities gniuždo psichologiškai ir provokuoja ligas. Išgyvenant stiprią vidinę įtampą visada verta būti atsargiems ir atidiems, nes didesnė išsiblaškymo ir nelaimingų atsitikimų tikimybė. Tai pat stipriu neigiamas veiksnys sveikatai – nuolatinė, ilgai besitęsianti grėsmė parasti darbą.
2 fazė – palengvėjimo ir prisitaikymo prie pasikeitusios situacijos
Jei naujo darbo paieškos užsitęsia, šis etapas gali trukti 3 – 4 mėnesius. Kai praeina pirmas šokas ir išgąstis netekus darbo, žmogus ima prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir net pajunta palengvėjimą, kad nereikia skubėti į darbą, nukrinta sunki profesinių įsipareigojimų našta, atsiranda daugiau laisvo laiko. Nustebsite, bet toks „priverstinis“ poilsis gali teigiamai veikti tiek psichinę, tiek ir fizinę žmogaus sveikatą. Svarbu skirti pakankamai laiko atsigauti, pailsėti ir tik po to imtis naujo darbo paieškų. Nustatyta, kad netekę darbo žmonės, kurie visų pirma stengiasi susidoroti neigiamomis atleidimo iš darbo pasekmėmis ir išgyvenimais, o tik vėliau imasi ieškoti darbo, padidina savo galimybes gauti tokį, kokio nori. Tokie žmonės pokalbių dėl darbo metu yra labiau atsipalaidavę, pailsėję, mažiau nervinasi ir palieka geresnį įspūdį galimiems darbdaviams.
Suprantama, tokios „priverstinės“ atostogos tik tuo atveju yra teigiamas veiksnys, jei žmogus buvo sutaupęs ir šiuo laikotarpiu turi bent minimalias lėšas pragyvenimui. Jei santaupų ar pajamų nėra, o tenka rūpintis šeima, nedarbo laikotarpis kelia tik dar didesnę įtampą. Šiuo metu artimųjų parama ypač reikalinga. Svarbu įsijausti į netekusio darbo žmogaus išgyvenimus ir neskubėti su patarimais: „visiems dabar sunku“, „nesinervink, praeis“ arba „viskas bus gerai“, nes tokie pasakymai, gali ne guosti, o tik erzinti.
3 fazė – savijautos pablogėjimas pasikartoja, jei nedirbama maždaug 6 – 7 mėnesius
Gali prasidėti destruktyvūs pokyčiai: paveikiama fizinė ir psichinė sveikata, kenčia finansiniai reikalai ir socialinė padėtis. Jėgų atlaikyti sunkumus tampa vis mažiau. Žmogaus nesėkmingos pastangos rasti naują darbą gali sukelti apatiją, nepasitikėjimą savimi, nusivylimą, skatinti užsisklęsti savyje
4 fazė – nusivylimas ir apatiškas susitaikymas su situacija
Apatija didėja kiekvieną nedarbo mėnesį ir pasireiškia net ir tais atvejais, kai žmogus turi pakankamai lėšų pragyventi. Tai lemia mažėjantis savivertės ir pasitikėjimo jausmas, profesinės savirealizacijos stoka, kuriuos įprastai patiriame dirbdami. Jei darbo paieškos nuolat nesėkmingos, žmogų gali apimti neviltis, jis nustoja stengtis ir vis labiau grimzta į neveiklumą.
Kai sukausto baimė ir nerimas
Stipriausiai dėl darbo netekties išgyvena 45–50 metų žmonės, ilgai dirbę toje pačioje vietoje. Taip pat tie, kurių profesija reiškia atitinkamą statusą visuomenėje. Jei žmogus susitapatina su savo profesiniu vaidmeniu, pavyzdžiui, – teisininko, mokytojo, ar gydytojo, darbo paradimas jam reikš ir savo „veido“ netektį.
Dažniausiai pasitaikančios socialinės baimės – darbo paradimas, žlugimas ir skurdas. Tačiau reikia atskirti baimės ir nerimo jausmus. Baimė – atsakas į realų gręsiantį pavojų, kai žmogus gerai žino, ko bijo, pavyzdžiui operacijos, bausmės. Baimė padeda saugoti save ir be reikalo nerizikuoti. Nerimas – neapibrėžta vidinės įtampos būsena, kai laukiama įvykstant kažko negero. Žmogus nėra tikras, kas bloga gali įvykti, tačiau nuolat laukia kažko baisaus. Nerimo apimtas žmogus negali nustygti vietoje, visos mintys ir veikla sutelktos tik į galimą grėsmę, sutrinka miegas, apetitas, gali imti varginti neaiškūs kūno negalavimai. Jei minėti požymiai ima trukdyti, vertėtų kreiptis profesionalios pagalbos į psichinės sveikatos specialistus: psichiatrus, psichologus. Sugebėjimas prašyti kito žmogaus pagalbos, kai jos reikia, yra brandžios asmenybės, o ne silpnumo požymis.
Psichologinė krizė – naujos galimybės
Praradus darbą nerimas gali pasireikšti kaip vienas iš psichologinės krizės požymių. Psichologine krize vadinama sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą jam emociškai gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų prisitaikymo ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Dažniausi psichologinės krizės požymiai – baimė, nerimas, bejėgiškumas, vidinė įtampa, prislėgta nuotaika, pasimetimas, neviltis. Psichologai pabrėžia, kad krizė – ne tik stiprus sukrėtimas ir ribinis išgyvenimas, bet ir naujų galimybių atskleidimo pradžia. Matyt, neveltui kinų kalboje hieroglifas, reiškiantis „krizę“ turi dvi reikšmes – „pavojus“ ir „galimybės“. Tik nuo paties žmogaus priklauso, ar jis leisis sugniuždomas darbo praradimo ir su tuo susijusių pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, ar aktyviai prisiims atsakomybę už save ir pats stengsis iš naujo kurti gyvenimą.
Pažink save ir ieškok išeities
Suvaldyti emocijas ir sumažinti grėsmingos situacijos neapibrėžtumą, gali padėti sekanti užduotis. Paimkite popieriaus lapą ir surašykite:
- Aš bijau…
Įvardinkite tas mintis, kurios kelia vidinę sumaištį ir didžiausias baimes ar nuogąstavimus, susijusius su esamu ar galimu darbo praradimu.
- Mano norai, tikslai ir lūkesčiai yra…
Surašykite, kokių pokyčių tikitės ir norėtumėte savo gyvenime šį mėnesį, tris mėnesius, pusę metų, metus.
- Aš galiu…
Surašykite savo asmenybės stipriąsias puses ir profesines kompetencijas bei gebėjimus. Galite paprašyti šeimos narių arba draugų pagalbos, juk žinote, kad „iš šalies – geriau matyti“. Toks sąrašas leis tarsi kitų akimis pažvelgti į save, sustiprins pasitikėjimą ir padės pokalbyje ieškant darbo.
- Darbo paieškos veiksmų planas…
Nutarkite, kokio darbo ieškote. Tada surinkite informaciją apie galimas darbovietes, darbo paieškos sistemas, persikvalifikavimo galimybes ir paskelbkite informaciją apie save. Pravartu bendraujant su žmonėmis užsiminti, kad ieškote naujo darbo, nes taip galite sulaukti pasiūlymų. Beje, ieškant darbo svarbu pasirūpinti tinkamai parengtu gyvenimo aprašymu – CV (iš lot. kalbos „curriculum vitae“).
„Natūralioji medicina“, 2009 Rugpjūtis Nr.8
Psichologė Aistė Garškaitė