SAPNAI – KELRODIS Į SAVĘS PAŽINIMĄ
Dirbdama psichologe, konsultuodama ir taikydama psichoterapiją, prašau atkreipti klientų dėmesį į sapnus ar siūlau vesti sapnų dienoraštį. Noriu ir jums papasakoti apie sapnų prigimtį, jų aiškinimo būdus, padėsiančius suprasti sapnų kalbą.
Sapnai – svarbi, tačiau dažnai nepakankamai vertinama mūsų vidinių išgyvenimų ir patyrimo dalis. Dauguma psichoterapijos krypčių teikia sapnams kiek kitokią reikšmę nei ankstesniais kultūriniais laikotarpiais. Senosiose kultūrose sapnų aiškinimas priklausė nuo tikėjimo, todėl jie dažniausiai sieti su dievų ar dvasių pasauliu. Sapnas buvo suvokiamas kaip kito, paralelinio, nežemiško pasaulio atspindys, per kurį dievai ar dvasios perduoda žinią žmogui.
Šamanas – didysis sapnuotojas
Nagrinėjant šaltinius apie sapnus, būtina paminėti šamanizmą, kuris vertinamas kaip viena iš seniausių kultūrų, siekianti tuos laikus, kai civilizacija dar tik kūrėsi, kai nebuvo nė vienos iš mūsų laikais esančių religijų, kai žmonija dar nesinaudojo raštu. Tradicija buvo perduodama gyvai ir tiesiogiai per pasakojimus ir ritualus iš vieno žmogaus kitam. Ypatingas vaidmuo tekdavo šamanams, kuriems sapnavimas ir gebėjimas aiškinti sapnus buvo vienas iš šamanystės gebėjimų. Tikėta, kad šamano siela transo metu atsiskiria nuo kūno ir keliauja iš vienos erdvės į kitą, tarp Požemio, Žemės ir Dangaus pasaulių, kurie ir sudaro Visatą. Taip „užmezgamas“ ryšys su antgamtiniu pasauliu ir atkuriama tvarka žemėje – žmonių ir gamtos pasaulyje. Žmogaus gyvenimas tiesiogiai siejamas su jo sielos gyvenimu. Tikėta, kad požemio dvasios gali siųsti ligas ir negandas, todėl žmogus suserga. Dangaus dvasios siunčia likimą, išbandymus ar sėkmę. Šamanas buvo, o kai kuriuose kraštuose – Azijos, Sibiro, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir kai kuriose Afrikos gentyse, išlaikiusiose šamanišką tradiciją, vis dar yra tarpininkas tarp dvasių ir žmonių pasaulių. Taip pat jis pripažįstamas vedliu po žmogaus vidinį pasaulį, galinčiu spręsti kasdienio gyvenimo ir būties klausimus.
Manoma, kad tokie žmonės, turintys gebėjimą regėti, matyti žmogaus sielą, buvo svarbūs ir senojoje lietuvių kultūroje: žodį „ragana“ galima sieti su žodžiu „regėti“, o „žynį“ – su „žinoti“.
Dievų kalba
Toliau keliaukime į Babiloną, koks jis buvo prieš 5000 metų. Iš ten mus pasiekia pirmieji rašytiniai šaltiniai – išraižyti lentelėse užrašai apie sapnus, jų kilmės ir prasmės aiškinimai. Sapnų deivei Mamu Babilone buvo skirta šventykla ir jos garbei atliekamos apeigos.
Iš senovės Egipto kultūros laikotarpio randama papirusų, priskirtinų 2000–1700 m.pr. Kr. Juose išlikę užrašai liudija žmones tikėjus, kad sapnus siunčia dievai – šitaip perduoda svarbias žinias žmonėms. Sapnų dievas Sarapidas buvo ir gydymo dievas. Sarapidas vaizduojamas kaip antgamtiško grožio jaunuolis, auksiniais, saulę simbolizuojančiais plaukais. Jį dažnai lydi šuo ir žaltys, pabrėžiantys žemės, dangaus ir požemio pasaulių jungtį bei nurodantys keliavimo galimybę iš vieno pasaulio į kitą. Panaši samprata apie sapnų sąsają su gydymu būdinga ir senovės Graikijos kultūrai, kur gydymo dievas Asklepijas dažnai pasirodo ir sapnuose. Sergant sapno prisiminimas, jo iškilimas į sąmonę jau buvo laikomas išgijimo ženklu. Taigi, kad pasveiktų, ligonis visų pirma turėdavo prisiminti sapną. Buvo tikima, kad sapnas pats savaime turi gydančią galią ir per jį apsireiškia dievo gera valia sergančiajam. Tokiems sapnams buvo specialiai ruošiamasi, atliekamos apsivalymo apeigos, vykdavo ritualai. Iš antikos laikotarpio yra išlikę nemažai veikalų, skirtų sapnams. Juose taip pat pabrėžiama antgamtinė sapnų kilmė, jų ryšys su dieviškuoju pasauliu. Aiškinantis sapnų prasmę, pabrėžiamas sapnų asmeniškumas, ryšys su sapnuojančiojo patyrimu. Taip pat kreipiamas dėmesys į įvykius, buvusius žmogaus gyvenime iki sapno, – tai reiškia, kad sapnai yra ne tik „siųsti dievų“, bet ir perteikia kasdienio gyvenimo patyrimus.
Psichoanalizės gimimas
Vėlesniais amžiais susidomėjimas sapnais gerokai atslūgo ir labiausiai išliko kaip liaudies tradicijos dalis. Taip tęsėsi iki 20 a.pr., iki garsiojo gydytojo, psichoanalizės pradininko Zigmundo Froido, kuris manė, kad sapnai yra asmeniškai prasmingi ir reikšmingi, jie yra mūsų vidinio gyvenimo simbolinė išraiška ir visus sapnus galima suprasti, jei tik mokėsime juos aiškinti. Sapnų aiškinimasis – kelias, kuriuo eidami galėsime suprasti savo pasąmonę – neįsisąmonintą, užslopintą psichinį turinį.
Karlas Gustavas Jungas atskleidė galimą sapnų ryšį su mitais ir iš jų kilusiomis pasakomis – pasakojimais apie pasaulio ir žmonijos sukūrimą, tvarką ir dėsnius, veikiančius jame. Mituose, pasakose ir sapnuose įvykiai neatitinka sąmoningo tikrovės pasaulio, nepavaldūs laiko ir erdvės dėsniams, neatitinka įprastos logikos. Sapnas perduoda žmogui žinią ne tiesiogiai, o per simbolius, kurie atspindi visumą, apjungia. Kai kurie simboliai yra universalūs, panašiai suprantami daugelio žmonių. Pavyzdžiui, ugnies simbolis. Tai ir sunaikinimas to, kas sena, nereikalinga ir gimimas, sukūrimas nauja. Ugnies kūrenimas dažnai siejamas su aukojimu, o tai – pagarbos, tikėjimo, galio pripažinimo ženklas. Ugnies simbolis, įprasminantis mirties ir gimimo kaitą, yra daugiaplanis ir daugiaprasmis. Simboliai gali būti subjektyvūs, atsitiktiniai. Pavyzdžiui, žmogui būnant kokiam nors mieste įvyko nelaimė ir su šio miesto pavadinimu, jo vaizdais, jis sies sunkius išgyvenimus.
„Nesuprastas sapnas – tarsi neatplėštas laiškas“ (Talmudas)
Kaip minėjau, išsiaiškinti ir suprasti tikrąją sapno perduodamą žinią gali tik tas žmogus, kuris tą sapną susapnavo, nes šis sapnas yra jo, jis pats yra sapno autorius. Svarbu kreipti dėmesį į visą sapną, o ne tik į ryškiausias jo detales, kad ir koks jis ilgas ar painus. Tiek kasdieniame gyvenime, tiek nagrinėdami sapnus, žmonės stengiasi išvengti tų prisiminimų ar jausmų, kurie jiems skaudūs ar nepriimtini. Kadangi sapnų analizė – gana sudėtingas darbas, gerai, kai atliekama padedant specialistui – psichoterapeutui ir yra psichoterapijos proceso dalimi: taip geriau atsiskleidžia sapno prasmė ir jo reikšmė žmogaus gyvenimo kontekste.
Kaip suprasti, ką reiškia sapnas?
- Užrašykite sapną. Geriausia tai daryti tik nubudus, kai sapnas dar yra „šviežias“.
- Atkreipkite dėmesį į tai, ką darote sapne ir ką jaučiate. Prisiminkite atskiras sapno detales ir pabandykite dar kartą pajusti tai, ką jautėte sapne.
- Leiskite savo mintims, susijusioms su sapnu, tekėti laisvai. Kokie kyla vaizdiniai? Kokie gyvenimo įvykių prisiminimai? Kokius jausmus jums sukelia žmonės, daiktai, vietos, matytos sapne? Ką jums gyvenime visa tai reiškia?
- Išskirkite pagrindinę sapno temą. Kaip ji siejasi su dabartiniu jūsų gyvenimu?
- Sugalvokite sapno pavadinimą. Ką jums toks reiškia?
- Pabandykite įsijausti į sapno įvykius, bandykite suvokti kitų veikėjų pozicijas.
- Trumpai aprašykite savo jausmus, pastebėjimus, mintis, kurie kilo nagrinėjant sapną.
- Po kurio laiko grįžkite prie to paties sapno, – jis gali atskleisti naujas prasmes.
Psichologė Aistė Garškaitė
„Natūralioji medicina“, 2009 spalis Nr.10