SKIRTINGI PASAULIAI: SIEKIAME BENDRYSTĖS
Psichologo kabinete dažnai nuskamba skundas: „Mes nerandame bendros kalbos, nesusikalbame, manęs nesupranta.“ Ką daryti? Visų pirma gali pagelbėti psichologijos žinios. Kiekvienas žmogus pasaulį individualiai suvokia per vyraujantį pojūtį: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Tai žinant, bus lengviau rasti bendrą kalbą.
Šaltas žiemos rytas, per naktį visą žemę padengė baltas purus sniegas. Skubėdama į darbą kieme nugirstu kaimynų šeimos pokalbį. Mama: „Paklausykit, kaip tylu ir ramu“, tėtis: „Prognozuojama, kad visą šią savaitę bus šalta, o ir barometras rodo slėgio kritimą“, dukra: „Brrr, negaliu tverti, kaip šalta. Einam greičiau“, sūnus: „Tik pažiūrėkit, kaip balta, o sniegas kaip spindi!“ Šis pavyzdys parodo, kad dažnai kalbėdami apie tą patį įvykį ar reiškinį jį pamatome, išgirstame, pajuntame skirtingai. Aplinką suvokiame jutimo organais: matydami, girdėdami, uosdami, skanaudami bei lytėdami. Pavadinkime tai kanalais, kuriais priimame informaciją apie aplinką. Dažniausiai žmogus turi savo „mėgstamą“ kanalą. Panašiai kaip su mobiliojo ryšio operatoriais: jų yra keletas, tačiau dažniausiai naudojamės vieno kurio nors paslaugomis. Žmones pagal informacijos priėmimo ir tvarkymo būdus galime skirstyti į kelias grupes:
- vizualus, teikiančius pirmenybę matymui,
- audialus (arba akustikus), teikiančius pirmenybę girdėjimui,
- kinestetikus – jutimui ir lytėjimui,
- kartais yra išskiriami diskretikai (arba digitalai), kurie vadovaujasi mąstymo operacijomis, tačiau pasitelkia ir kitas jutimo sistemas.
Jums galbūt kilo klausimas, o kam viso to reikia? Jei jums svarbu rasti bendrą kalbą su kitais žmonėmis, jei norite suprasti kitą žmogų ir būti jo suprasti, šios žinios tikrai pravers. Pagal tai, kokia informacijos priėmimo sistema vyrauja, galima taip parinkti posakius, kad jūsų pašnekovas ne tik tiksliau jus suprastų, bet ir susidarytų malonaus, supratingo žmogaus įspūdį. Pažindami patys save, galite lavinti trūkstamas savybes ir tai atvers daugiau pasaulio pažinimo galimybių per naujas spalvas, garsus, kvapus, skonius, lytėjimą.
Vizualų pasaulis – spalvos, vaizdai
Šio tipo atstovai itin rūpinasi savo išvaizda, domisi mada. Jie dažniausiai liekno kūno sudėjimo, laikysena tiesi, galva ir pečiai kiek pakelti, net gali atrodyti įtempti, tarsi žmogus stengtųsi žvelgti iš viršaus. Kalba greitai, aiškiu tonu, gestikuliuoja akių lygyje. Pokalbio metu jiems labai svarbu matyti pašnekovą, todėl laikosi atstumo. Dažnai vartoja žodžius, susijusias su matymu, vaizdais, spalvomis. Atskirsite pagal tokias frazes: „pažiūrėk, kas nutiko“, „matau, ką turi omenyje“, „pasirodo, tu buvai teisus“, „nematau šių santykių ateities“, „nupiešiu situaciją“, „neblogai atrodo“, „pažvelk į tai iš kitos pusės“. Pasakodami kokį nors nutikimą, vaizdingai pavaizduos, spalvingai nupieš ir tiksliai atsimins savo pašnekovo išvaizdą, aprangą, patalpos interjerą. Šie žmonės lengvai sugeba įsivaizduoti, aiškiai mato savo svajones, ateitį. Dėl sugebėjimo fantazuoti gana lengvai įgyvendina savo norus. Tai kūrėjai ir novatoriai: dailininkai, architektai, verslininkai, o taip pat aktoriai, nes vizualams svarbu ne tik matyti, bet ir būti matomiems.
Šie žmonės turi gerą vaizdinę atmintį, todėl vaikams lengvai sekasi mokslai, jie nesunkiai įsimena net menkiausias detales. Toks vaikas gali nustebinti savo sugebėjimu tiksliai atspėti kito žmogaus jausmus iš veido išraiškos. Kadangi jiems svarbiausia – matyti, tėveliai neretai turi vargo bandydami mažuosius vizualus atitraukti nuo televizoriaus ar kompiuterio. Tačiau dėl grožio ir harmonijos pajautimo noriai užsiima daile.
Manoma, jog toks pasaulio suvokimas būdingas apie 60 procentų žmonių.
Audialai myli ausimis
Ir patys mėgsta kalbėti, nors kartais vien tam, kad save išgirstų. Juos atpažinsite iš tokių pasakymų: „girdėjau, turi problemą“, „paklausyk, kas man vakar atsitiko“, „girdžiu, ką sakai“, „keistai skamba“, „man nepatinka tavo balso tonas“, „tai man nieko nesako“, „mintis zyzia galvoj“, „visi tik ir šneka apie tai“. Patys audialai kalba keisdami balso intonacijas, melodingu balsu, ritmingai, vidutiniu tempu. Kalbėdami vis paliečia ausis, lūpas, gestais akompanuoja kalbai. Atidžiai klausydami galvą šiek tiek palenkia į šoną, lyg kalbėtų telefonu, tačiau retai žiūri pašnekovui į akis. Gali atrodyti, kad jie labiau susirūpinę, kaip skamba balsas, o ne tuo, ką sako.
Vaikus audialus pažinsite iš to, kad jie viską girdi, įsidėmi, žino. Nuo jų nenuslėpsi jokių naujienų ne todėl, kad klausytųsi paslapčiomis, tiesiog jų klausa geriau išsivysčiusi. Jie mėgsta ne tik dainuoti, niūniuoti, klausytis muzikos, bet ir noriai lanko paskaitas, dalyvauja diskusijose. Kadangi girdimoji atmintis gerai išvystyta, lengvai išmoksta užsienio kalbų. Todėl tarp audialų daug poliglotų, muzikantų.
Kinestetikai pasaulį pažįsta per jutimą
Kinestetikams svarbu lytėti, uosti, skanauti ir judėti, todėl jie išskirtinai vertina komfortą. Būdingi posakiai: „jaučiu, kad viskas gerai“, „esu sukrėstas, sujaudintas“, „pamečiau mintį“, „nujaučiu, kad tai geruoju nesibaigs“, „tai buvo gilus patyrimas“, „nejaukus susitikimas“, „šilta atmosfera“, „reikia žengti naują žingsnį“. Kalbėdami visu kūnu stengiasi parodyti tai, apie ką pasakoja, lengvai įsijaučia, palinksta į pašnekovą. Kalba gana lėtai, balso tembras žemas, raminantis. Kūno sudėjimas dažnai stambokas, tačiau judesiai grakštūs, kūnas lankstus. Kvėpuoja giliai, todėl galite pastebėti, kaip juda pilvas. Mėgsta sunerti rankas ant krūtinės arba pilvo. Rinkdamiesi rūbus, avalynę, dėmesį kreipia į patogumą, ne į grožį. Mėgsta fizinę veiklą, judrius žaidimus, sportą, šokius, todėl tarp jų daug sportininkų, šokėjų, masažuotojų, žemdirbių. Kinestetikams svarbu jausti savo kūną ir mėgautis gyvenimu, todėl tarp jų sutiksite išskirtinių skonių ieškotojų, vyno, arbatos žinovų ar tiesiog saldumynų mėgėjų.
Manoma, kad gimus dominuoja kinestetinis pasaulio suvokimas: šlapia – sausa, alkanas – sotus, šilta – šalta. Tik vėliau išryškėja kuris nors kitas jutimas.
Digitalai remiasi loginiais argumentais
Digitalų (diskretikų) itin išvystytas intelektas, jie mėgsta remtis loginiais argumentais, tyrimų rezultatais, ekspertų išvadomis ir mažai dėmesio kreipia į savo jausmus ir nuojautas. Jiems būdingas monotoniškas, neišraiškingas kalbėjimas ir glaustas nuoseklus minčių dėstymas. Mažai domisi arba visai nesidomi, kokį įspūdį daro jų kalba. Žvilgsnis tarsi nukreiptas į save arba virš pašnekovo galvos. Rankas mėgsta laikyti sukryžiuotas ant krūtinės, kūno poza sukaustyta, todėl neretai maudžia pečių juostą.
Atpažinti juos galite iš tokių frazių: „išanalizavęs ir apsvarstęs nusprendžiau“, „maniau, kad rezultatai turi būti teigiami“, „procesas vyksta sėkmingai“, „tavo pasakymas neprieštarauja logikai“. Dėl „sauso“ ir griežto būdo kitų žmonių yra gerbiami, tačiau nelabai mėgstami. Tai mokslininkai, mėgstantys stebėti, tyrinėti, besidomintys reiškinių tarpusavio ryšiais, jų veikimo dėsniais. Šie būdo bruožai išryškėja dar vaikystėje, todėl toks vaikas nemėgsta, kai su juo pokštaujama, bandoma gudrauti, neatsakinėjama tiesiai ir atvirai į jo klausimus.
Testas: Kaip gaunate ir suvokiate informaciją?
Prisiminkite įspūdžius iš pasivaikščiojimo rudenį miške. Kokie prisiminimai iškyla pirmiausia?
| Lapų kvapas, drėgmė, gaivus oras, nuo samanų pakloto lengvai siūbuojanti žemė… | 3 |
| Sausų lapų ir šakelių traškėjimas po kojomis, vėjo keliami garsai, paukščių balsai… | 2 |
| Geltoni lapai, žydras, o gal apsiniaukęs dangus, pageltusi žolė… | 1 |
| Pasivaikščiojimo maršrutas, sutikti žmonės, miško pasiruošimas žiemai… | 4 |
Prisiminkite atostogas pajūryje. Kokie įspūdžiai patys ryškiausi?
| Žuvėdrų garsai, bangų mūša, smėlio gurgždėjimas, iš pajūrio kavinių sklindanti muzika… | 2 |
| Mėlyna jūra, saulės zuikučių atspindžiai vandeny, ryški saulė, horizonte matomi laivai… | 1 |
| Kelionių išlaidos, aplankytų objektų skaičius, pasivaikščiojimų maršrutai, atostogų trukmė… | 4 |
| Karštis, vandens sūrumas, šiltas smėlis, vėsus vanduo… | 3 |
Priimant naują informaciją, jums svarbiausia:
| Pamatyti, kas reikšmingiausia | 1 |
| Pajusti esmę | 3 |
| Apibendrinti turimas žinias ir padaryti išvadas | 4 |
| Išgirsti pagrindinį dalyką | 2 |
Jums reikia priimti kokį nors svarbų sprendimą. Kaip elgsitės?
| Stengsitės išgirsti kitų žmonių pasisakymus, garsiai išsakysite savo mintis | 2 |
| Nuodugniai rinksite faktus, analizuosite situaciją, domėsitės ekspertų išvadomis | 4 |
| Remsitės savo jausmais ir nuojauta | 3 |
| Stengsitės pažvelgti į privalumus ir trūkumus bei atsižvelgsite į aplinkinių požiūrius | 1 |
Bendraudami su žmogumi jūs dažniausiai atkreipiate dėmesį į:
| Vadovavimąsi argumentuota logika | 4 |
| Balso tembrą ir kalbėjimo būdą | 2 |
| Sugebėjimą įsijausti ir išreikšti savo jausmus | 3 |
| Išvaizdą ir aprangos stilių | 1 |
Jūs geriausiai įsidėmite:
| Melodijas ir garsus | 2 |
| Logines konstrukcijas ir duomenis | 4 |
| Veidus, spalvas, vaizdus | 1 |
| Kvapus, skonius, daiktų paviršių | 3 |
Jei surinkote daugiausia
„1“ jūsų vyraujantis informacijos priėmimo kanalas vizualinis – per regą;
„2“ vyraujantis kanalas – audialinis – per klausą;
„3“ vyraujantis kanalas – kinestetinis – per uoslę, lytėjimą, skonio receptorius bei judesius,
„4“ informacija priimama po loginių apmąstymų, pasitelkiant skaičius, ženklus, logines išvadas.
„Natūralioji medicina“, 2010 Vasaris Nr.2
Psichologė Aistė Garškaitė