Teigiamas savo kūno vaizdas

TEIGIAMAS SAVO KŪNO VAIZDAS

Moterims, o vis dažniau ir vyrams, savo kūno vaizdas, tai yra savo kūno suvokimas, požiūris į jį bei su kūnu ir jo išvaizda susijusi patirtis kelia susirūpinimą ir neretai tampa psichologine problema.

Norime būti gražios

Tarpusavyje lyginant moteris ir vyrus pastebėta, kad dailiosios lyties atstovės, nepriklausomai nuo amžiaus, yra labiau susirūpinusios savo kūno svoriu, forma ir tam tikrų kūno vietų išvaizda. Pagalvokite, kokių produktų reklama dažniausiai mirga prieš akis ir skamba ausyse. Taip, tai kremai, masažuokliai ir priglundančios kelnaitės, apsaugančios odą nuo „apelsino žievelės“, taip pat šampūnai ir kondicionieriai gležniems, nualintiems plaukams. Todėl nesunkiai atspėsite, ką dauguma norėtų savo išvaizdoje patobulinti. Dažnos moters susirūpinimo objektas – plaukai ir apatinė kūno dalis: užpakaliukas, klubai, šlaunys.

Žmogaus savo išvaizdos vertinimas ir supratimas taip pat priklauso nuo amžiaus. Didžiausią susirūpinimą dėl aktyvių kūno pokyčių, kurie „atskiria“ berniukus nuo mergaičių, išgyvena paaugliai. Dažnai nugirstamos kalbos apie anksčiau bręstančius vaikus sukelia ne tik daugiau rūpesčių tėvams, bet ir priverčia juos prisiminti savo nugyventus metus, susiskaičiuoti raukšles, žilus plaukus ar riebalų „kalnelius“. Apie 40-uosius gyvenimo metus vėl aktualizuojamas savo kūno vaizdas ir imamasi priemonių „laikui sustabdyti“ ir / arba požiūriui į save keisti prisimenant, kad žmoguje svarbiausia vidinis grožis. Vis dažniau pajuokaujant kartojami senolių posakiai: „Grožis iki altoriaus, protas – iki mirties“; „Jaunas ieško gražumo, senas – šilumos“, visgi noras išsaugoti jaunystės grožį išlieka.

Kūno vaizdas ir savivertė

Žmonės, nepatenkinti savo kūnu, nuolat jaučiasi susirūpinę savo figūra, kūno formomis ir mase. Dažnai pervertina ne tik savo išvaizdą, tačiau ir kituose įžvelgia jų išorinius privalumus ar trūkumus. Nuvertindami arba sumenkindami kitus, nesąmoningai stengiasi pakelti savo žemą savivertę. Šie žmonės nuolat jaučiasi susikaustę, suvaržyti, gėdijasi ir nerimauja dėl savo išvaizdos, tačiau neretai tai neigia demonstruodami perdėtą elgesio laisvumą ir „kompleksų“ neturėjimą. Kaip pataria pozityviosios psichologijos krypties šalininkai, naudingiau dėmesį nukreipti į teigiamus ir siektinus dalykus. Tad ką galite įgyti savo kūną pradėję vertinti teigiamai? Tokie žmonės sugeba įvertinti savo išvaizdos privalumus ir trūkumus, tačiau jų savęs vertingumo jausmas ir pasitenkinimas savimi nuo to mažai priklauso. Teigiamai save vertinantys žmonės yra atsparūs aplinkinių nuomonei ar kritikai, nes savęs nesutapatina nei su kūnu, nei su užimama visuomenine padėtimi. Jie dažniau jaučiasi patenkinti savimi, yra spontaniškesni, laisviau bendraujantys ir besimėgaujantys gyvenimu. Jiems svarbiau gerai jaustis, išlikti sveikiems, žvaliems ir energingiems. 

O jūs ar norėtumėte mažiau nerimauti dėl savo išvaizdos? Ar norėtumėte tapti laisvesnė nuo įsivaizdavimų apie turimus arba tariamus trūkumus? 

Kuriame teigiamą savęs vaizdą

Kasdien dėkokite savo kūnui už tai, kad jis yra, ir už tai, ką jis gali. Turite kojas, kuriomis galite vaikščioti ar net bėgioti? Juk tai kur kas svarbiau nei tos mėlynos venų vagelės ar kauburėliai ant šlaunų. Turite rankas, tikriausiai net visus 10 pirštų, padedančių kasdieną atlikti daugybę darbų? Bent jau man neteko girdėti, kad nulūžęs nagas, raukšlės ar rudos dėmelės ant rankų trukdytų apkabinti mylimą žmogų. Kaip neprisiminti visų praturtinančių pojūčių, kuriuos tik kūnas gali dovanoti: regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo? Ar padėkojate už šias dovanas, o gal dažniau naudojatės kaip savaime suprantama kūno funkcija? Užtenka minutėlei stabtelėti ir įsiklausyti į save, kad galėtumėte nesunkiai atskirti, kas jums gyvenime yra svarbiausia.

Žolelių arbata vietoj kavos

Pasižadėkite sau kiekvieną dieną padaryti po vieną dalyką, kuris padėtų pagerinti savo išvaizdą ir savijautą. Pavyzdžiui, užuot žiūrėjusi kokią nors televizijos laidą, išeikite pasivaikščioti; puodelį balintos kavos su sausainiu pakeiskite pačios surinktų žolelių arbatos puodeliu. Ko gero, turite kolegę ar draugę, atrodančią gražiau ir sveikiau nei kitos? Pasiteiravusi, ką jos daro, kad taip gerai atrodo, neišgirsite dar vienos naujausios dietos recepto ir negausite žavaus jauno trenerio telefono numerio. Atsakymas paprastas: „Nieko ypatinga nedarau.“ Lieka tik pakraipyti galvą ir tarstelėti: „Matyt, tavo genai geri. Kad taip man…“ Tačiau labiau pasidomėjus paaiškėja, kad šios moterys įpratusios nuolat rūpintis savimi ir net nemano darančios kažin ką išskirtinio. Jei visavertės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos patarimai jau tapo kasdieniais įpročiais, tai ir stengtis labai nereikia.

Pradžia vaikystėje

Žinoma, kad neigiamas požiūris į savo kūną, žema savivertė ir net pesimizmas pradeda formuotis baigiantis vaikystei. Tam reikšmės turi tėvų požiūris į save, draugų, bendraamžių ir kitų svarbių žmonių nuomonė, socialiai priimti grožio standartai, populiarioji žiniasklaida. Pamėginkite pakeisti negatyvų mąstymą apie save atlikdamos tokį pratimą. Atsistokite prieš veidrodį arba priešais pasidėkite savo nuotrauką. Ir… sunkiausias užduoties momentas. Tam žmogui, kurį matote, sakykite nuoširdžius komplimentus apie išvaizdą. Įsivaizduokite, kad toji moteris yra jūsų brangiausia, gražiausia ir mylimiausia dukra. Pasakykite jai viską, ką pati norėtumėte išgirsti. 

Keiskite savo neigiamus įsitikinimus, tai yra labai apibendrintas mintis apie save: „Aš – nevykėlė“, „Esu silpna“, „Manęs neįmanoma mylėti“, į teigiamus: „Aš sugebu mylėti“, „Esu stipri“, „Aš – šauni“. Tai padės kontroliuoti neigiamas mintis ir patirti daugiau teigiamų emocijų. Galite vesti „Dėkingumo dienoraštį“, į kurį kasdien užsirašykite bent tris gerus dalykus, įvykusius jums šią dieną, už kuriuos esate dėkinga sau, kitiems žmonėms, gamtai, gyvenimui, likimui, Dievui.

Grožio kaip ir skonio pajautimas skiriasi, todėl kažkam jūs visada būsite pati gražiausia ir geriausia. Prisiminkite, argi ne taip vaikystėje jums atrodė mama ir tėtis? Įsimylėję į patinkančio asmens išvaizdos netobulumus veikiausiai žiūrėjote, kaip į nereikšmingas smulkmenas, tik paryškinančias mylimojo žavesį. Taip pat vertinkite ir save. Neleiskite, kad ilga nosis, kreivoki dantys ar atsiradę „žąsies kojelių“ raukšlelės aplink akis užgožtų tikrąjį jūsų asmenybės spindesį. Esu tikra, kad turite aktorinių sugebėjimų ir dar nepraradote noro žaisti, todėl siūlau įsivaizduoti ir elgtis taip, tarsi esate pati gražiausia (išore ir vidumi) moteris pasaulyje. Kaip elgtumėtės, jei tai būtų tiesa? Ką darytumėte kitaip, nei darėte iki šiol? Elkitės taip, kaip manytumėte, kad elgtumėtės, ir stebėkite, nes netrukus visa aplink jus ir jumyse ims keistis.

Myliu save nuo pirmadienio

Ką daryti toms, kurios dar tik rengiasi nuo „kito pirmadienio“ pradėti labiau savimi rūpintis? Pirmiausia pozityviai nusiteikite ir nuosekliai pasirenkite gyvenimo būdo pokyčiams. Mitybos keitimas ar fizinio aktyvumo didinimas yra savotiškas projektas, kurį, kaip ir bet kurią kitą veiklą, reikia planuoti. Greičiausiai nepradėsite savo verslo neturėdama aiškios vizijos, misijos, veiklos plano tikslų ir uždavinių, rizikos įvertinimo. Taip pat rimtai vertėtų žiūrėti ir į gyvenimo būdo pokyčius, siekiant pakeisti mitybą ar padidinti fizinį aktyvumą. Ilgalaikę sėkmę nulems tik nuoseklus ir kryptingas darbas. Prisiminkite, kad ir ką gyvenime norėtumėte pasiekti, tam reikės laiko ir pastangų. 

Išmokite atskirti pelus nuo grūdų

Tai yra dalykus, kuriuos galite ir norite pakeisti nuo tų, su kuriais reikia susitaikyti. Su amžiumi susiję pokyčiai neaplenkia nė vieno žmogaus. Greičiausiai nenorėtumėte, kad jūsų kūnas sentų, o vidinis pasaulis liktų kaip paauglystėje. Tačiau neretai norima, kad kūnas išliktų gražus, jaunas, gyvybingas, o siela įgytų patirties ir tik su patirtimi įgyjamos brandos. Užuot susitelkusi ties neigiamais kūno pokyčiais, laikykitės nuostatos jaustis patenkinta savimi ir gyvenimu. Tik taip galėsite rodyti teigiamą pavyzdį dukrai ar kitoms jaunoms moterims. 

Psichologė Aistė Garškaitė

„Natūralioji medicina“, 2011 birželis Nr.6