VALGYMO SUTRIKIMAI – KAI GYVENIMAS TELPA LĖKŠTĖJE
Valgymo sutrikimai – rimtos ir sunkiai pasiduodančios gydymui ligos, kurios labai priklauso nuo žmogaus santykio su savimi ir pasauliu. Daugumai jaunų, o vis dažniau ir brandaus amžiaus žmonių valgymo sutrikimai yra būdas išreikšti didžiulį nusivylimą savimi, šeima, draugais.
Pastangos kontroliuoti savo kūną išreiškia vidiniame pasaulyje tvyrantį chaosą ir nesugebėjimą priimti emocinių prieštaravimų. Jausmai, ypač neigiami – pyktis, nepasitikėjimas, nusivylimas, baimė tampa labai stiprūs. Tai sunkaus vidinio skausmo išraiška, kai vieninteliu žmogui žinomu būdu asmeninėms problemoms spręsti tampa svorio kontrolė ir maisto ribojimas. Valgymo sutrikimai kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, pažeidžia jį visą: žalojamas kūnas, psichika, keičiasi nuotaika, elgesys ir tarpasmeniniai santykiai, didėja savižudybės pavojus. Nuo 5 iki 20 procentų ligonių miršta nuo somatinių komplikacijų ar savižudybės. Pagrindinis sunkumas gydant šias ligas – sąmoningumo stoka: sergantis žmogus neigia turintis valgymo įpročių ir perdėtų svorio kontrolės problemų, tačiau paslapčiomis nuolat kontroliuoja kūno masę (griežta dieta, sukeltu vėmimu, laisvinamųjų vaistų vartojimu, per dideliu fiziniu krūviu) ir nepagrįstai bijo priaugti svorio.
Remiantis pasauline statistika, Europoje apie 5 procentai žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų. Palyginkime: narkomanijos paplitimas yra apie 2 procentus, alkoholizmo – 7–10 procentų žmonių. Dažniausiai serga paauglės, jaunos moterys, taip pat moterys prieš menopauzę. Vis dažniau manoma, kad šios ligos neaplenkia ir vaikinų bei vyrų, ypač kai kurių sporto šakų, pramogų verslo atstovų.
Valgymo sutrikimams priskiriama nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais. Pastaruoju metu imta kalbėti apie dar vieną, neva naują valgymo sutrikimą – ortoreksiją, kuris kol kas nėra įtrauktas į gydytojų naudojamą ligų klasifikaciją
Nervinė anoreksija (iš graikų kalbos „an-“ – ne, „orexis“ – apetitas) – sutrikimas, kai kūno masė mažinama valingai įvairiomis dietomis, maisto atsisakymu ir varginančiu sportu. Kūno masė yra vertinama santykiniu dydžiu – kūno masės indeksu (KMI), kuris nustatomas pagal formulę – KMI = kūno masė (kg) / kūno ūgis (m2). Sveikų suaugusiųjų KMI yra 18,5–24,9, paauglių kiek mažesnis: apie 18,5–24. Nervinės anoreksijos atveju KMI yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 metų).
Visiems, sergantiems anoreksija, būdingas neadekvatus savo kūno vertinimas, todėl nesveikai liesa mergina (serga dažniausiai merginos ir moterys) mano, kad yra stora ir visaip stengiasi dar labiau sumažinti savo kūno svorį. Jos gyvenimą ima valdyti melas ne tik kitiems, bet ir pačiai sau: slepia maistą, labai daug sportuoja, taip beviltiškai bandydama paneigti, kad nuvertina save. Jei išskirtinai liesa mergina su perdėtu užsidegimu pasakoja apie pomėgį gaminti valgį sau ir kitiems šeimos nariams, žiūrėti kulinarines televizijos laidas arba bando įtikinti, koks geras yra jos apetitas, vertėtų atkreipti dėmesį, nes tai gali būti ligos signalai.
Nervinei anoreksijai progresuojant vargina pastovus nuovargis, bendras silpnumas, būdinga alpimas, silpnas imunitetas, žemas kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimai, pirštų akrocianozė (bąlantys, po to pamėlstantys pirštai dėl sutrikusios kraujotakos), osteoporozė (kaulų tankio retėjimas), taip pat dantų trapumas, raumenų masės mažėjimas, ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus, išnyksta mėnesinės, didėja nevaisingumo tikimybė, išsausėja oda, slenka plaukai, o sunkiais atvejais, kai netenkama daug svorio, visas kūnas pasidengia plaukeliais. Nuolatinis badavimas daro įtaką pažintiniams gebėjimams, keičia mąstymą. Pasaulio vertinimas susiaurėja iki „juoda – balta“, „geras – blogas“. Taip pat mažėja gebėjimas išlaikyti dėmesį, kyla sunkumų įsimenant naują medžiagą.
Nervinė bulimija (iš graikų kalbos, bus – „jautis“, limos – „alkis“) – dažnas valgymo sutrikimas. Sergantieji arba laikosi griežtos dietos, kuri keičiama skuboto epizodinio persivalgymo periodais, arba ypač gausiai persivalgo, po to „apsivalo“ sukeldami sau vėmimą, vartodami laisvinamuosius preparatus, badaudami, piktnaudžiaudami kitais vaistais, pavyzdžiui, slopinančiais apetitą, skydliaukės preparatais ar skatinančiais šlapimo išsiskyrimą. Nors daugumos sergančių bulimija svoris yra normalus, tačiau jie nuolat save kamuoja ribodami maistą, maitinasi nereguliariai, pavalgę nejaučia sotumo ir nekontroliuoja nei maisto kiekio, nei valgymo trukmės. Dauguma ligonių nuolat nesėkmingai mėgina savarankiškai įveikti ligą, todėl kiekvienas nepavykęs bandymas sukelia vis didesnį nepasitikėjimą savo jėgomis, didina bejėgiškumą ir skatina priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą.
Ligai vystantis dėl dažno vėmimo pakinta kalio ir natrio elektrolitų pusiausvyra, gali prasidėti širdies ritmo sutrikimai, gresia stemplės uždegimas ir plyšimai, dažni skrandžio skausmai, dantų jautrumas ir emalio erozija nuo skrandžio sulčių, vidurių užkietėjimas nuo dažno laisvinamųjų vaistų vartojimo.
Persivalgymas, susijęs su kitais psichologiniais veiksniais – tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniais persivalgymo priepuoliais. Pirmomis persivalgymo priepuolio minutėmis žmogus jaučia malonumą, kurį greitai keičia pasibjaurėjimas savo elgesiu, tačiau liautis nepajėgiama. Svarbūs persivalgymo požymiai – kontrolės praradimas ir valgymas slapčiomis. Neretai šios ligos kamuojami žmonės labai to gėdijasi, todėl matant aplinkiniams valgo normaliai ar net mažiau nei daugelis. Tačiau paslapčiomis perka maisto papildomai, valgo jį automobilyje ar vonios kambaryje, kur nesitiki būti užklupti. Kadangi persivalgymo priepuolių metu svarbu turėti užtektinai maisto, žmogus gali vogti iš parduotuvių arba net valgyti išmestą maistą. Daugumai persivalgančiųjų toks jų pačių elgesys atrodo gėdingas, bjaurus ir orumą žeminantis, tačiau pasikeisti lengvai nepavyksta.
Nervinė ortoreksija (iš graikų kalbos „orthos“ – teisingas, tinkamas, „orexis“ apetitas) – atskirai neišskiriamas, tačiau vis labiau populiarėjantis ir plintantis valgymo sutrikimas. Šiuo atveju žmogus patologiškai siekia valgyti tik atitinkamai pasirinktą ir paruoštą, kuo naudingesnį sveikatai – „tinkamiausią ir geriausią“ maistą. Mitybos pakeitimas nėra nulemtas realios grėsmės sveikatai, kai gydytojai rekomenduoja keisti mitybą dėl antsvorio, lėtinių ligų (cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų) profilaktikos, maisto pasirinkimo kriterijai atitinka subjektyvią žmogaus sampratą apie sveikatą, jos palaikymą ir išsaugojimą, o ne remiasi pagrįstais specialistų patarimais. Renkantis maistą dažniausiai vengiama dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių, konservantų, pesticidų pėdsakų, genetiškai modifikuotų produktų, „nesveikų riebalų“, valgomosios druskos, cukraus ir kitų maisto komponentų. Iš mitybos raciono išbraukiama mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, kava. Maisto paruošimui, naudojamiems indams ir įrankiams, aplinkai taip pat teikiamas didelis dėmesys. Ypač domimasi įvairiais alternatyviais sveikatos išsaugojimo būdais, pavyzdžiui, organizmo teršalų valymu, kūno ir sielos pusiausvyros atkūrimu. Tai turi panašumų su kitais valgymo sutrikimais – nervine anoreksija ir bulimija. Pagrindinis skirtumas – nervinės ortoreksijos atveju pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į maisto kiekį ir kūno svorį, o į maisto kokybę ir jo naudą sveikatai. Daug laiko (3 ir daugiau valandų per dieną) skiriamos dietai sudaryti, maisto produktams parinkti, maisto sudėčiai nagrinėti, savišvietai mitybos klausimais. Griežtai laikomasi susidarytos dietos ir maitinimosi režimo. Kadangi valgyti kavinėse ar svečiuose, jų įsitikinimu, tampa pavojinga sveikatai, pradedama mažiau bendrauti, didėja izoliacija, parandamas ryšys su kitais žmonėmis.
Ilgalaikės „sveikos dietos“ pavojai panašūs kaip ir kitų valgymo sutrikimų atvejais: nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, negebėjimas susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis, silpnumas ir šaltkrėtis dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, vidurių užkietėjimas; moterims – mėnesinių ciklo sutrikimai ar net nevaisingumas, priešlaikinis kaulų tankio retėjimas, vidaus organų, ypač kepenų ir inkstų, pakenkimai.
Testas: Ar Jums vertėtų susirūpinti?
Siūlome atlikti trumpą testą, kuris padės išsiaiškinti, ar jums yra aktuali valgymo sutrikimų problema:
- Ar jaučiate, kad nebekontroliuojate, kiek ir kada valgote?
- Ar per pastaruosius 3 mėnesius Jūsų svoris pakito (nukrito arba priaugo) daugiau nei 6 kilogramus?
- Ar esate įsitikinusi, kad esate per stora, nors aplinkiniai sako, kad esate plona?
- Ar galima sakyti, kad rūpestis dėl mitybos jūsų gyvenime vienas svarbiausių?
- Ar sukeliate sau vėmimą, nes bijote priaugti svorio?
Jei atsakėte „taip“ į 2 ar daugiau klausimų, yra didelė tikimybė, kad jus vargina valgymo sutrikimas ir yra būtina kreiptis konsultacijos į šeimos gydytoją, psichiatrą ar psichologą.
Ką daryti, jei įtariate artimą žmogų kenčiant nuo valgymo sutrikimo?
Kaip minėta, šias ligas gydyti sudėtinga, nes sergantis žmogus nepripažįsta ligos ir visaip ją slepia. Dažnai liga vystosi pamažu, todėl šeimos nariai kartais to net nepastebi. Kadangi valgymo sutrikimai – ne tik asmeninių, bet ir šeimos tarpusavio santykių problemų atspindys, neretai nenorima pastebėti save žalojančio asmens elgesio. Ypač jei serga vaikas ar paauglys, tėvai įsitikinę, kad tai laikina ir viskas susitvarkys vos ėmus labiau kontroliuoti mitybos režimą. Tačiau vertimas valgyti, smerkimas, gąsdinimas pasekmėmis ar bausmėmis problemų ne tik neišsprendžia, bet jas ir padidina. Svarbu parodyti rūpestį ir skatinti kreiptis pagalbos į specialistus. Psichinės sveikatos priežiūros centruose, esančiuose šalia pirminės sveikatos priežiūros centrų, ar Vilniuje įsikūrusiame Valgymo sutrikimų centre dirbantys specialistai suteiks įvairiapusę informaciją ir pagalbą.
„Natūralioji medicina“, 2010 Rugpjūtis Nr.8
Psichologė Aistė Garškaitė