VIRTUALAUS PASAULIO VILIONĖS
„Mano sūnui 16 metų, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau pavyksta rasti bendrą kalbą su juo. Iš tiesų, tai jis į mane beveik visai nekreipia dėmesio. Visas dienas praleidžia sėdėdamas prie kompiuterio. Net nežinau, ką jis ten veikia. Kai pabandau paklausti, tik sumurma: „Mama, pasitrauk, vis tiek nesuprasi.“ Jei sakau, kad ateitų pavalgyti su visais, tik rikteli, kad netrukdytume ir pasigavęs bulvių traškučių pakelį trinkteli kambario durimis.
Nežinau, kada jis gulasi, nes kartais atsikėlusi naktį vis matau šviesą kambary. Visi bandymai kalbėtis baigiasi priekaištais ir barniais. Bandėme drausti, bet neklauso. Sako, reikėjo auklėti anksčiau, kai mažas buvo, o dabar palikite mane ramybėj.
Anksčiau lankė krepšinio treniruotes, patikdavo labai, ir gerai sekėsi. Dabar viską apleido, sėdi per dienas namie. Jei pavyksta įkalbėti, kad išeitų su draugais susitikti, tai pasičiumpa nešiojamąjį kompiuterį ir išlekia net nepasakęs kur ir kada grįš. Viena draugė pasakojo mačius maniškį sėdintį vienoj iš lauko kavinių, įsikniaubusį į kompiuterį.
Net neįsivaizduoju, kaip bus toliau, nes ir mokslus apleido. Klasės auklėtoja per susirinkimą skundėsi, kad sėdi per pamokas užsimiegojęs, raudonomis akimis ir tuščiu žvilgsniu. Nuolat išsiblaškęs, ko nors paklausus, reikia pakartoti klausimą, nes iškart nesupranta, apie ką kalbama. Ką man daryti? Patarkite, nežinau kaip pasielgti.“
Tokį ar panašų susirūpinusios mamos pagalbos prašymą psichologams tenka išgirsti vis dažniau. Patys vaikai, paaugliai ar suaugę žmonės – priklausomybė nuo kompiuterio ir interneto nepriklauso nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties, retai kreipiasi pagalbos, nes mano, kad ilgos valandos, praleistos sėdint prie kompiuterio ir negalėjimas atsiplėšti nuo jo, nėra problema.
Priklausomybė nuo kompiuterio ir interneto yra naujas reiškinys, apie kurį imta kalbėti vos prieš 15 metų. Iki šiol Pasaulio sveikatos organizacija nelaiko šios priklausomybės sutrikimu, tačiau psichologų darbo kasdienybė rodo, kad tai tampa vis dažnesniu žalingu įpročiu, griaunančiu žmogaus sveikatą ir tarpusavio santykius.
Vaikas ir kompiuteris
Vaikai noriai domisi technikos naujovėmis ir greičiau už suaugusiuosius perpranta jų naudojimo galimybes. Tenka išgirsti, kaip seneliai ar tėvai su pasididžiavimu pasakoja apie savo vos kelių metukų atžalas, kurie sugeba įsijungti mėgstamą kompiuterinį žaidimą, pakeisti telefono melodiją ar perprogramuoti televizorių. Tačiau už nuostabos ir džiaugsmo vaiko sugebėjimais gali slypėti pavojai, peraugsiantys į anksčiau mano aprašytą vienos šeimos problemą. Į virtualią aplinką ,,pabėgę“ vaikai rizikuoja pasilikti jos spąstuose, tai gali sutrikdyti harmoningą asmenybės raidą ir sukelti įvairių problemų. Svarbu, kad tėveliai suprastų paprastą tiesą: nors jie ir nesugebės kartu su vaiku įvaldyti vis naujas ir labiau tobulinamas technikos naujoves, tačiau jų pareiga yra pasirūpinti savo vaikų sveikata ir normalia raida.
Kompiuteris: prieš ir…
Specialistų rekomendacijos, nuo kokio amžiaus, kiek ir kaip galima leisti vaikui naudotis kompiuteriu, yra skirtingos. Remiantis dr. Arico Sigmano, psichologo ir biologo iš Amerikos, atlikto tyrimo išvadomis ir nuomone, vaikams iki 9-erių metų naudotis kompiuteriu yra pavojinga: gali pakenkti smegenų vystymuisi ir pažintinių funkcijų raidai. Tai, kad milijonai vaikų nuo ankstyvos vaikystės leidžia laiką sėdėdami priešais televizorių ekranus ar kompiuterius, A. Sigmanas vadina „didžiausiu nepripažįstamu mūsų laikų sveikatos skandalu“. Jo tyrimų išvados leidžia daryti prielaidas, kad ilgos valandos, kurias vaikas praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio, gali tiesiogiai turėti įtakos jo sveikatai: tai sutrikusi fizinė raida, nutukimas, ankstyvas aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis, miego sutrikimai, ko anksčiau vaikams beveik nepasitaikydavo. Taip pat gali sulėtėti pažintinių funkcijų vystymasis, tampa sunku sukaupti dėmesį, prastėja skaičiavimo ir skaitymo įgūdžiai, netgi atsiranda autizmo požymių. Šis mokslininkas rekomenduoja vaikams nuo trejų iki 12 metų leisti naudotis kompiuteriu arba (!) žiūrėti televizorių tik pusę valandos per dieną, paaugliams šį laiką prailginant iki vienos ar pusantros valandos. Vaiko kambaryje iki 15 metų amžiaus neturėtų būti nei televizoriaus, nei kompiuterio. Šiems patarimams pritaria ir akių gydytojai.
Psichologo oponentai teigia, kad kompiuteris tapo kasdienio gyvenimo dalimi, todėl vaikai juo pagrįstai susidomi. A. Sigmanas atsako, jog vaikus taip pat gali dominti alkoholis, ginklai ir pornografija, „tačiau tai nereiškia, kad mes turime suteikti jiems galimybę naudotis šiais dalykais.“
… ir už
Nepaisant išsakytos kritikos, reikia paminėti, kad tikslingai ir saikingai naudojant kompiuterio ir interneto galimybes galima paskatinti vaiko intelektinę ir pažintinę raidą: vaikas mokomas suprasti schemas ir mąstyti abstrakčiai, specialios užduotys pagreitina įsiminimą ir daro jį ilgalaikį, nes vaikai įsimena tik ryškius įvykius ir detales, o kompiuteris kaip tik pateikia informaciją įvairiapusiškiau, įdomiau ir ryškiau. Kompiuterio žaidimai gali padėti koordinuoti bendrą galvos smegenų regėjimo ir motorikos analizatorių veiklą.
Patarimai tėveliams – kad technologijos tarnautų jums
- Mokykite vaiką panaudoti kompiuterio ir interneto galimybes tyrinėjant, mokantis, tobulėjant, praplečiant pasaulio suvokimo ribas, bendraujant su žmonėmis iš viso pasaulio.
- Jūs esate atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir sveiką vystymąsi, todėl jūsų pareiga ir teisė nustatyti savo vaikui naudojimosi kompiuteriu ir televizoriumi taisykles. Netapkite savo vaikų užgaidų įkaitais. Atsiminkite, kad pagal specialistų rekomendacijas ikimokyklinio amžiaus vaikas kompiuteriu arba televizoriumi gali naudotis tik iki pusės valandos per dieną. Vėliau šį laiką galima ilginti iki valandos, paaugliams – iki pusantros ar dviejų valandų per dieną. Nepatikliai vertinkite vaiko pasiaiškinimus, kad sėdėdamas prie kompiuterio ar naršydamas internete jis ruošiasi pamokoms.
- Būtina griežtai riboti smurtinius žaidimus. Vaikams smurtinės scenos yra ypač pavojingos, nes jie nesugeba numatyti visų galimų išeičių, todėl gali kompiuterinio žaidimo situaciją perkelti į realų gyvenimą ir nesuprasti, kodėl žaidime tai galima, o gyvenime ne. Žiūrėdami kartu su vaiku televizorių tėveliai taip pat turi aiškinti vaikui stebimas situacijas ir ugdyti jų vertybes.
- Tėveliai turi žinoti ir stengtis apsaugoti vaiką nuo problemų, susijusių su vaikų nesaugumu internete: patyčiomis, priekabiavimu, žalingu turiniu, žalojančiu vaiko psichiką. Todėl labai svarbu su vaikais kalbėtis apie galimas grėsmes virtualiame pasaulyje, susijusias su pornografija, rasizmu, smurtu, bei mokyti juos atpažinti galimus pavojus.
- Paklauskite savęs, ar pakankamai skiriate laiko, dėmesio ir rūpesčio savo vaikui. Jei manote, kad parandate ryšį su savo vaiku, jei jis mieliau leidžia laiką prie kompiuterio ar internete nei su šeima, greičiausiai ir jūs patys gyvenate savotiškoje virtualioje tikrovėje sukdamiesi tarp nesibaigiančių darbų, įvairių savų ir svetimų rūpesčių, nuolat nesibaigiančių problemų sprendimų. Patys siekdami vidinės darnos, stengdamiesi sustoti ir pasidžiaugti savo gyvenimu, nes jis yra vienintelis, kurį galite gyventi taip, kaip manote esant teisinga ir reikalinga, mokysite ir savo vaiką būti tikrovėje, o ne trauktis į priklausomybių šešėlį.
Kada verta sunerimti?
Galimą priklausomybę nuo kompiuterio rodantys požymiai, kurie tinka tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems:
- Pastovus noras leisti laiką prie kompiuterio. Neįstengiama atsiplėšti nuo kompiuterio, reikalaujama ar maldaujama galimybės praleisti prie jo vis daugiau laiko.
- Jei nėra galimybės naudotis kompiuteriu ar prisijungti prie interneto, padidėja nerimastingumas, jaučiama vidinė įtampa, diskomfortas.
- Kitų pareigų ir užsiėmimų apleidimas, kai atsisakoma net anksčiau mėgstamos veiklos. Praleidžiami pietūs, susitikimai ar pamokos, nes negalima atsitraukti nuo kompiuterio.
- Nuolatinis miego trūkumas ir pasinėrimas į virtualią tikrovę padidina išsiblaškymą mokykloje ar darbe. Sutrinka dienos ir nakties ciklas.
- Atsisakymas bendravimo su šeimos nariais, draugais. Mažėja draugų ratas, pirmenybė teikiama bendravimui internetu. Ryškėja socialinė izoliacija.
- Būdamas prie kompiuterio vaikas ar suaugęs žmogus jaučiasi puikiai, būna pakilios nuotaikos, sujaudintas, o išjungęs kompiuterį išgyvena vidinę tuštumą, susierzinimą, būna prislėgtas, nervingas, piktas, ypač jei negali prisėsti prie kompiuterio kada panorėjęs.
- Melavimas ir išsisukinėjimai apie laiką, praleistą prie kompiuterio naršant internete, bendraujant socialiniuose tinklalapiuose ar pokalbių svetainėse, žaidžiant žaidimus.
- Nemalonūs pojūčiai akyse – perštėjimas, sausumas. Akys nuolat paraudusios, prastėja regėjimas.
- Netaisyklinga laikysena, nugaros skausmai, riešo skausmai nuo ilgo kompiuterio pelės naudojimo.
„Natūralioji medicina“, 2010 Spalis Nr. 10
Psichologė Aistė Garškaitė